Tarpinio įsiminimo metodika

Kultūrinėje-istorinėje mokykloje analizuojant individualios sąmonės formavimosi procesą veikloje, iškyla analizės vienetų metodologinė problema. Psichologinės analizės vienetu Vygotskis (1984) laikė minimalią, toliau nebesmulkinamą ir išlaikančią pagrindines psichinės funkcijos savybes, dalį, išreiškiamą trinare schema: S - I - R. Joje tarp stimulo (S) ir reakcijos išskiriama tarpinė grandis - psichologinė priemonė, arba instrumentas (I). Ši trinarė struktūra tampa universaliu psichinių funkcijų analizės vienetu, kuriuo remiantis galima paaiškinti ir rekonstruoti psichinius reiškinius. Trečiojo nario įvedimo idėja buvo nukreipta prieš tiesioginės sąmonės formavimosi determinacijos konkrečiu materialiuoju nešėju (pvz., galvos smegenimis) nuostatą (1 ,psl. 27). Šiame laboratoriniame darbe stimulas (S) bus paveikslėlis, instrumentas (I) – žodis, o reakcija (R) – atgaminimas. Tiriamajam pasakomas žodis, pagal kurį jis išsirenka kaip jam atrodo labiausiai atitinkantį paveikslėlį, ir siekia šio paveikslėlio pagalba pateiktą žodį įsiminti. Paveikslėlis pasitarnauja kaip pagalbinė priemonė, sukurianti tam tikrą asociaciją respondento sąmonėje, kad vėliau jo pagalba būtų teisingai atgamintas žodis.
Psichologinių ženklų, sukurtų žmogaus ir esančių kultūros dalimi, ratas įvairus ir platus: kalba, raštas, įvairios numeracijos ir skaičiavimo sistemos, algebrinė simbolika, meno kūriniai, brėžiniai, sutartiniai ženklai ir kt. Ženklai parodo ir psichinių funkcijų formavimosi eigą, kurią galima pavaizduoti schemiškai. Psichinė funkcija tampa tarpiškai valdoma šio instrumento iš vidaus, ir išorinis valdymas tampa nebereikalingas. Šį procesą Vygotskis pavadina pilna kultūrinės-istorinės psichinės funkcijos vystymosi grandine arba ratu. Šį procesą autorius pateikia iliustruodamas vaiko žodžių įsiminimu. Pradiniame etap ežodžių įsiminimui eksperimentatorius naudoja paveikslėlius (išorinė stimuliacija), vėliau vaikas pats pasirenka reikiamus (stimulo nukreipimas į save) ir, galiausiai, paveikslėliai
tampa nebereikalingi (įvyksta „įauginimas", psichinės funkcijos susiformavimas).
Aukštosios psichinės funkcijos formuojasi žemųjų psichinių funkcijų pagrindu, dalyvaujant psichologiniams instrumentams ženklams, interiorizacijos
procese. Bet kokia kultūriškai besiformuojanti psichinė funkcija scenoje pasirodo du kartus: pirmiausia socialiai (kaip interpsichinė kategorija), po to psichologiškai (kaip intrapsichinė kategorija). kai vaikas jungia dalykus pagal faktinius ryšius, vadovaudamasis tiesiogine patirtimi. Šio etapo apibendrinimai dar vadinami pseudosąvokomis; sąvokų, kai vaikasjungia dalykus į grupes pagal apibendrintą
požymį, o požymių išskyrimas ir jų atskyrimas nuo konkrečios situacijos ir yra sąvokos
formavimosi pradžia. Pati sąvoka susiformuoja, kai sintetinama keletas abstrakčių požymių, žodis čia tarnauja kaip apibendrinimo priemonė. (1, psl.28)
Tyrimo tikslas – tirti sugebėjimą įsiminti, naudojant įsiminimą lengvinančias ir jo efektyvumą didinanąias priemones.
Priemonės. Tyrimui reikalingas priemones sudaro: keletas komplektų žodžių ir jų skaičių atitinkantys paveikslėlių rinkiniai. (2, psl.33)
Tiriamieji: 14 vaikų nuo 6 iki 9 metų amžiaus.

TYRIMO EIGA

Tyrimas buvo atliktas skirtingose erdvėse: vasaros vaikų stovykloje Karklėje, jų pačių namuose pas pažystamus, keletas buvo užkalbinti žaidžantys kieme ir taip pat sudalyvavo.
Tiriamuosius suskirsčiau į 2 pogrupiu pagal amžių:
1 pogrupis – vaikai nuo 6 iki 7 metų amžiaus
2 pogrupis – vaikai nuo 8 iki 9 metų amžiaus.
Viso tiriamųjų buvo 14, (po 7 kiekviename pogrupyje ) 5 mergaitės ir 9 berniukai.