Diskutuojančių žmonių sąveikos mažojoje grupėje stebėjimas (R. F. Bales metodika)

Grupės sąvoka psichologijos žodyne yra tokia: „grupė – tai žmonių bendrija, kurios narius jungia koks nors bendras požymis“. Grupės yra skirstomos į keletą rūšių: organizuota arba neorganizuota grupė, neoficialioji grupė, referentinė grupė, mažoji grupė bei difuzinė grupė. Laboratoriniame darbe mes tirsime grupės narių sąveika mažoje grupėje. Tai nedidelė žmonių, tiesiogiai bendraujančių tarpusavyje, grupelė.
Tarp grupės narių vyksta tarpusavio bendravimas, supratimas ir grįžtamasis poveikis. Tai vadinama interakcija arba sąveika.
Viena žinomiausia ir populiariausia sisteminio stebėjimo metodika yra sukurta R. F. Bales, kuri aprašo mažoje grupėje vykstančią tiek verbalinę, tiek neverbalinę interakciją.
R. F. Bales sukurta metodika – tai orginali schema, leidžianti registruoti grupėje vykstančią sąveiką pagal vieningą planą. Autoriaus nuomone, naudojantis šia sistema galima aprašyti bet kokią grupinę veiklą.
Grupės stebėjimas vyksta laboratorijoje, kurioje yra įrengtas vienpusio matymo stiklas. Grupės nariams R. F. Bales iš anksto pateikdavo kokią nors aktualią problemą, apie kurią tiriamieji diskutuodavo ir galiausiai sugalvodavo bendrą išvadą ir problemos sprendimą. Grupinis sprendimo priėmimas psichologijos žodyne apibrėžiamas taip: „tai grupės narių, sprendžiančių bendrą uždavinį, besikeičiančių informacija, vieno iš kelių galimų sprendimų pasirinkimas“. Grupės narių nuomonės diskusijos metu gali ir nesutapti, tačiau diskusijos pabaigoje būtina priimti bendrą sprendimą.
Grupės nariams bendrai sprendžiant uždavinį jų veikla vystosi nuosekliomis fazėmis:
1. Bendra orientacija uždavinio sąlygose (pasikeitimas informacija);
2. Uždavinio atlikimo eigos numatymas (vienas kito bei išorinės informacijos įvertinimas);
3. Kontrolė (grupės narių mėginimai vadovauti arba paveikti vienas kitą);
4. Grupinio sprendimo fazė;
5. Tarpasmeninės ir vidinės įtampos susilpnėjimas;
6. Solidarumo arba susipriešinimo pasireiškimai.
Kiekvienoje fazėje galimos teigiamos arba neigiamos tarpasmeninės sąveikos pačios problemos sprendimo atžvilgiu ar grupinės integracijos požiūriu. R. F. Bales sistemoje yra 12 kategorijų, kurios apibūdina grupės narių sąveika visose ankščiau minėtose grupinės veiklos fazėse. Fazės metu atliekami veiksmai suskirstyti poromis – antipodais veiksmo kryptingumo atžvilgiu. Kategorijos suskirstytos į 4 grupes, atsižvelgiant į reiškinių sritis:
A grupė – Teigiamos emocijos,
B grupė – Problemų sprendimas,
C grupė – Problemų iškėlimas,
D grupė – Neigiamos emocijos.


Metodika ypatinga tuo, kad vienu metu stebimas ne vienas žmogus, o grupė. Be to, dalyvauja keli stebėtojai, kurių ataskaitų suderinamumą šis metodas leidžia įvertinti.



Taikant šią metodiką kartais iškyla keletas sunkumų. Pirmiausia taikant šią kategorijų sistemą reikia laiko pasiruošimui, bei patyrusių stebėtojų. Svarbu mokėti greitai ir tiksliai, nepainiojant kategorijų, registruoti duomenis. Stebėtojas stebėjimo metu privalo daryti išvadas. Iškyla objektyvumo problema, nes sunku nuspręsti, ar kas pasyviai priima, įtvirtina save, mažina įtampą ir pan. Tačiau, nepaisant šiems sunkumams iškilusios kritikos, metodika sulaukė plataus pripažinimo. Taip pat, ji yra įtraukta į Tarptautinę socialinių mokslų enciklopediją.
Darbo tikslas: Naudojantis R. F. Bales metodika stebėti grupės sąveiką, fiksuoti ir klasifikuoti joje pastebėtus elgesio aktus bei patikrinti R. F. Bales nustatytus dėsningumus.
Darbo uždaviniai:
1. Stebėti diskutuojančią grupę pagal R. F. Bales schemą;
2. Sudaryti kategorijų matricą kiekvienam diskusijos dalyviui;
3. Nustatyti atskirų kategorijų dažnumą grupės sąveikoje;
4. Gautais duomenimis paneigti arba patvirtinti R. F. Bales nustatytus dėsningumus;
5. Įvertinti kategorijų pasireiškimo dažnumą skirtinguose diskusijos etapuose: I diskusijos dalyje; II diskusijos dalyje; III diskusijos dalyje.