Semiotinė reklamų analizė

Reklama – gamintoją ir vartotoją jungianti grandis. Tai specifinė veiklos ir vaizduojamojo meno rūšis, susidedanti iš reklamos priemonių ruošimo, gaminimo, platinimo, organizavimo. Reklamos esmė – kryptinga informacija, perduodama tam tikrai žmonių grupei. Reklama vis dažniau įsiterpia į žmogaus gyvenimą, veikdama jį įsisąmonintu ir neįsisąmonintu lygmenimis. Ji apima daugiau nei komercinius interesus ir siūlo vartotojams tam tikrą gyvenimiškų vertybių, pasaulėžiūros formavimosi, idėjų kūrimo sistemą. Šiame darbe naudojantis semiotiniu tyrimo metodu bus analizuojamos socialinės reklamos. Socialinė reklama – tai viena pagal reklamuojamą objektą išskiriamų reklamos kategorijų. Ji įsikomponuoja tarp komercinės, politinės ir kultūrinės reklamos. Tiesa, su pastarąja yra neretai ir tapatinama, laikant jas viena reklamos rūšimi – socialine reklama. Socialinės reklamos tikslas – kurti naujas socialines vertybes ir taip paveikti žmogaus jausmus, priversti susimąstyti dėl egzistuojančių problemų ir ilgalaikėje perspektyvoje jas spręsti. Tokiam tikslui pasiekti socialinė reklama visuomenei atlieka svarbias, besiintegruojančias, persipynusias funkcijas: informuoja, įtikinėja, skatina bei primena.

Tyrimo objektas: keturios socialinės reklamos, skatinančios priglausti beglobius gyvūnus.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti vaizdinę ir žodinę socialinių reklamų sandarą, taikant semiotikos modelį.

Tyrimo uždaviniai:

1. Aptarti semiotikos sampratą, modelius ir taikymo galimybes.

2. Išanalizuoti vaizdinę reklamų sandarą.

3. Išanalizuoti žodinę reklamų sandarą.

4. Palyginti keturias socialines reklamas tarpusavyje.

Tyrimo metodika: mokslinės literatūros ir socialinių reklamų turinio analizė.