Emigracijos priežasčių aspektai ir sprendimo būdai

Aktualumas. Dabartinė migracija, tai vienas didžiausių visų laikų žmonių judėjimas pagrįstas socialiniu, ekonominiu, politiniu ir kultūriniu požiūriu. Kiekviena pasaulio valstybė – tiek ekonomiškai išsivysčiusi, tiek besivystanti – susiduria su gyventojų migracija ir neišvengia teigiamų bei neigiamų pasekmių. Nuolatos augant migracijos mastams ši problema tapo globaliu reiškiniu. Ypač dėl pasaulį sukrėtusios 2008 – ųjų metų krizės individų judėjimas tapo itin aktualus – asmeniui jis svarbus kaip žingsnis aukštesnės padėties visuomenėje ir geresnių gyvenimo sąlygų link, o visuomenei – kaip priemonė, šalinanti pasiūlos ir paklausos disbalansą darbo rinkoje.
Lietuvoje gyventojų migracija visais laikais buvo pastebimas reiškinys, darantis įtaką šalies ekonomikai. Nuo 1831 metų, kuomet pradėtas statistinių duomenų, susijusių su gyventojų judėjimu, rinkimas, iki Nepriklausomybės atgavimo Lietuva dažniausiai būdavo pasirenkama kaip tikslo šalis. Tačiau nuo 1991 – ųjų tendencijos pasikeitė – emigracijos mastai viršijo atvykusių žmonių kiekį. Šaliai 2004 metų gegužės 1 dieną tapus pilnateise Europos Sąjungos nare, išaugo galimybė laisvai keliauti tarp ES valstybių.Tai sąlygojo migracijos srautų augimą, kuris neigiamai veikia šalies demografinę situaciją.
Darbe analizuojama problema - emigracija, kaip sprendimo būdas siekiant geresnės gyvenimo kokybės.
Darbo objektas – bendros emigracijos priežastys.
Darbo tikslas – aptarti migracijos mastus ateityje ir pateikti pasiūlymus šio reiškinio mažinimui.
Darbo tikslui pasiekti keliami darbo uždaviniai:
Teorinėje Lietuvių ir užsienio autorių literatūroje minimų migracijos sampratų, rūšių ir modelių lyginamoji analizė.
Emigracijos priežasčių ir pasekmių vertinimas
Europos Sąjungos narių gyventojų judėjimo palyginimas ir tendencijos.
Emigracijos priežastingumo tyrimas ir makroekonominių rodiklių įtakos išvykstančių individų srautui lyginamoji analizė.
Nelegalių gyventojų judėjimo galimybių ir mastų įvertinimas.
Priemonių, mažinančių emigracijos procesą ir skatinančių reemigraciją, analizė.
Pasiūlymų emigracijos mažinimui ir ateities prognozių formulavimas.
Darbo išvadų pateikimas.
Darbo metodai: atliekant tiriamąjį darbą, naudotasi įvairiais šaltiniais – analizuota oficialioji statistika, pateikta, sprendimai bei išvados.
Darbo nuoseklumas. Kursinis darbas yra skirstomas į dvi pagrindines dalis:
Pirmojoje dalyje pateikiama migracijos teorinių pagrindų analizė, kurioje palyginama skirtingų autorių pateikiama migracijos sąvokos ir klasifikacijos mokslinėje literatūroje. Analizuojami individų judėjimą aiškinantys modeliai bei pateikiamos teigiamos ir neigiamos pasekmės.
Antrojoje dalyje tiriami vidiniai ir išoriniai veiksniai, makroekonominiai rodikliai, darantys įtaką Lietuvos emigracijos srautams. Gilinamasi į neigiamus emigracijos aspektus ir nelegalaus gyventojų išvykimo kitimą. Analizuojamos valstybės taikomos priemonės emigracijos mažinimui ir gyventojų grįžimo skatinimui. Remiantis atliktos analizės duomenimis pateikiami galimi sprendimo būdai bei tendencijos.