Kauno tiltų ir viadukų būklės problemų sprendimo analizė

Įvadas

Kelių infrastruktūra nemažai pasako apie valstybės ekonomiką, saugumą, novatoriškumą ir gyventojų bei svečių patogumo poreikių patenkinimą. Jeigu valstybėje išplėtota kelių infrastruktūra, valstybė laikoma pažangia, ekonomiškai išsivysčiusia, besiremiančia mokslinėmis analizėmis ir moderniomis technologijomis. Kelių infrastruktūros modernizavimas yra vienas iš vietinės ir centrinės valdžių prioritetinių tikslų. Daug politikų, gyventojų, statybų srities ekspertų dėmesio, valstybės lėšų, darbo jėgos ir laiko reikalauja vienas iš kelių infrastruktūros elementų – tiltai ir panašaus tipo statiniai. Lietuvoje yra kiek daugiau nei 1500 tiltų valstybinės reikšmės keliuose. Dalis jų yra geros būklės, dalis – avarinės būklės. Avarinės būklės tiltų ir viadukų netrūksta ir Kaune. Tai yra nemenka problema ne tik Kaunui, bet ir jo svečiams, o kai kuriais atvejais, į problemos sprendimą įsikišus Vyriausybės atstovams, problema iš vietinio lygmens pereina į valstybinį lygmenį.

Įprastai tokia situacija, kai vietovėje yra pavojingų statinių, kelia grėsmę gyventojų saugumui, menkina miesto įvaizdį ir daro neigiamą įtaką regiono ekonomikai. Todėl šiuo darbu mėginama išsiaiškinti, kaip prastos būklės tiltų ir viadukų problemą sprendžia Kauno valdžios atstovai. Tai yra pagrindinis darbo tikslas. Šio darbo objektas – pavojingi Kauno tiltai ir viadukai. Darbui rengti buvo naudojamasi Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbiama statistika ir žiniasklaidos priemonių internetiniais puslapiais. Darbui rengti reikalingos medžiagos rinkimui buvo remtasi turinio analizės metodu.