Paslaugos samprata ir išskirtinės jos savybės

Viena iš pagrindinių pastarojo meto pasaulio ekonomikos tendencijų yra fenomenali paslaugų plėtra. Poslinkį į paslaugų ekonomika pirmiausia lėmė kylanti gyvenimo gerovė, įvairesnės laisvalaikio galimybės ir vis sudėtingesni produktai, kuriuos būtina aptarnauti. Pagrindinėse Europos šalyse, Amerikoje ir Japonijoje paslaugų sektoriuje dirba daugiau žmonių, negu visuose kituose ekonomikos sektoriuose. Visuomeninių ir privačių paslaugų sektoriuje šiose šalyse sukuriama nuo 60 iki 75 procentų bendrojo nacionalinio produkto. Tarptautinėje prekyboje paslaugoms tenka beveik ketvirtadalis visos tarptautinių mainų vertės. Iš tiesų, įvairiausių paslaugų verslui – pradedant bankininkyste, draudimu bei komunikacijomis ir baigiant transportu, kelionėmis bei pramogomis – stiprios ekonomikos pasaulio šalyse tenka daugiau nei 60 procentų visos ekonomikos. Prognozuojama, jog kai kuriose šalyse per artimiausius penkerius metus darbo vietų skaičius didės vien tik naujų paslaugų plėtojimo dėka.
Su paslaugomis susisiję darbai būtini ne vien tik paslaugų versle – viešbučiuose, oro bendrovėse, bankuose, juridinėse firmose, telekomunikacijose bei kitur. Jų reikia ir toms verslo sritims, kurios yra grindžiamos produktų kūrimu, pvz., juridinių, medicinos personalo, konsultantų paslaugų. materialius produktus gaminančios bendrovės parduoda ir paslaugas. Bendrovės BMW ir Ford siūlo ne vien tik automobilius. Jos taip pat siūlo remonto bei techninės priežiūros paslaugas, garantinį aptarnavimą, demonstravimo salonus bei kitas papildomas paslaugas. Paslaugas vartotojams sudaro paslaugos individualiems asmenims bei šeimoms, o pramoninės paslaugos yra siūlomos įmonėms ir organizacijoms.
Paslaugų vartotojams ir pramoninių paslaugų paklausa padidėjo dėl daugelio veiksnių. Pirma, dėl kylančios vartotojų gerovės žmonės ėmė išgalėti nuo pečių nusimesti rutininius kasdieninius darbus, kaip namų valymas, valgio gaminimas ir kita namų ruošos veikla, todėl suklestėjo patogumus teikiantis verslas. Antra, išaugus pajamoms ir atsiradus daugiau laisvo laiko, išsiplėtė laisvalaikio paslaugų ir sportinės veiklos rūšių paklausa. Trečia, pradėjus namuose vis plačiau naudoti sudėtinga techniką (pvz; kompiuterius, keletą raiškos priemonių naudojančius pramogų įrenginius, saugos sistemas) padidėjo specialistų paslaugų poreikis šiuos įrenginius instaliuoti ir techniškai aptarnauti. Be to, didėjantis poreikis mažinti bendrovių pastovias sąnaudas reiškia, jog daugelis įmonių dabar perka paslaugas, o ne didina pridėtines išlaidas specializuotų užduočių vykdymui bendrovėje. Poreikis išlikti lanksčiomis taip pat paskatino bendroves pirkti paslaugas, kurios yra naudingos, tačiau netampa nuosavybe. Galiausiai vis daugiau bendrovių stengiasi sutelkti dėmesį į savo pagrindinę veiklą. Jos pradeda sudarinėti sutartis su kitomis bendrovėmis, užsiimančiomis veikla, kuri nėra tai bendrovei pagrindinė, pvz; sandėliavimas ar pervežimai, šitaip skatindamos specializuotų paslaugų organizacijų plėtrą. Visi šie pokyčiai savo ruožtu sukėlė didesnį susidomėjimą specialiomis paslaugų rinkodaros problemomis.
Paslaugų verslas labai įvairus. Daugumoje šalių paslaugas siūlo valstybinis sektorius: pvz; teisinės, įdarbinimo, sveikatos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, pašto, švietimo ir kt. paslaugas. Muziejai, bažnyčios, aukštosios mokyklos, įvairūs fondai ir ligoninės sudaro privačių ne pelno organizacijų sektorių.
Tyrimo tikslas – išnagrinėti literatūrą susijusią su paslaugos samprata ir išskirtinėmis jos savybėmis ir tuo remiantis:
Palyginti skirtingų autorių pateiktas paslaugų sąvokas
Apibūdinti, išanalizuoti išskirtines paslaugų savybes bei su jomis susijusias problemas
Aptarti paslaugų įmonių rinkodaros strategiją
Išsiaiškinti paslaugų politikos sampratą ir kaip ji įtakoja pirkėjų aptarnavimą.

Apskritai, parduodant paslaugas susiduriama su tam tikromis problemomis, kurias išspręsti reikia specialių rinkodaros priemonių. Toliau panagrinėsime paslaugas teikiančių organizacijų esmę ir charakteristikas, darančias poveikį paslaugų rinkodarai.