Bendruomeniškumas virtualioje erdvėje

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, atsiranda vis daugiau įvairių internetinių bendruomenių, kurios yra inicijuojamos vieno ar kelių žmonių, bet vėliau kuriasi ir vystosi savarankiškai (kartais ir nenuspėjamai). Pastaruoju metu bendruomeniškumo technologijos labai sparčiai ryškėjo ir keitėsi, nors bendruomenių esmė liko ta pati. Bendruomeniškumas šiomis dienomis siejamas su interneto tinklais, asmeniniais viešumai skirtais dienoraščiais ir t.t. [1]. O šalia jo iškyla ir visiškai nauja sąvoka virtuali bendruomenė. Dauguma eina dar toliau ir priklauso vienai ar kelioms virtualioms bendruomenėms, kurios susiburia internete pagal vienokį ar kitokį bendrą interesą, o vis dažniau ir tam, kad kartu įgyvendintų kažkokias kūrybines iniciatyvas. Virtuali bendruomenė yra apibrėžiama kaip grupės žmonių sujungtas socialinis tinklas, vienijamas bendrų interesų.[2] Virtualios bendruomenės tapo populiariu būdu kurti susitikimų kambarius individams, vienijamiems bendros interesų srities. Virtualios bendruomenės gyvavimo pagrindas yra tinklas, jo kultūra ir žmonių jausmai; jos bendravimo priemonės kompiuteriai, o jos nariai – žmonės, operuojantys bendravimo priemonėmis. Virtualioje bendruomenėje keičiamasi žiniomis ir patirtimi, diskutuojama bendra tema, jos nariai dirba prie bendrų projektų ar virtualioje organizacijoje, žaidžia žaidimus, pramogauja, leidžia laisvalaikį ir netgi užsiiminėja kiberseksu. Dabar internetinis bendravimas yra masiškai paplitęs ir nors tekstinė išraiška yra dažniausia internetiniame bendravime, vis daugėja virtualių bendruomenių, bendraujančių garsinėmis ar vaizdinėmis priemonėmis, o pačios bendruomenės apima kone visas įmanomas gyvenimo sritis, jų skaičius ir įvairovė sunkiai įsivaizduojami.[3] Kiekvienas jau tikrai turime bent vieną draugą, su kuriuo nuveikiame nemažai įdomių dalykų, bet bendraujame tik virtualiai (neretai net nematę jo realybėje). Susitikimai su draugais, naujos pažintys ir šiaip bendravimas perkeliamas į virtualią erdvę. Internetas ir pokalbių svetainės turi nenuginčijamai daug pliusų, tačiau dėl didėjančio poreikio naudotis internetu, bendrauti virtualiose pokalbių kanaluose kyla vis daugiau psichologinių problemų ir didėja priklausomybė nuo informacinių technologijų.

Pagrindinė darbo problema: ištirti ir išsiaiškinti, ar bendravimas virtualioje erdvėje skatina bendruomeniškumą labiau nei realus bendravimas ir kokiais tarpusavio santykiais jis reiškiasi.

Tyrimo objektas yra „internautai“ – visi Lietuvos žmonės, kurie daugiau ar mažiau naudojasi internetu ir apklausos metu buvo prisijungę prie interneto tinklo. Dalis apklaustųjų internetu naudojasi saikingai, o kita realųjį gyvenimą dažnai sutapatina su virtualiu gyvenimu ir įsilieja į virtualias bendruomenes.

Tyrimo dalykas: virtualus bendruomeniškumas.

Darbo tikslas: ištirti bendraujančių virtualioje erdvėje bendruomeniškumą.

Uždaviniai:

• apžvelgti literatūrą apie virtualias bendruomenes ir jų analizę;

• suformuluoti metodologiją problemai tirti;

• ištirti gautus rezultatus.

Darbo hipotezės :

• žmonės, kurie kasdien naudojasi internetu, priklauso kokiai nors virtualiai bendruomenei;

• žmonės bendraudami virtualiose bendruomenėse nepateikia asmeninės informacijos;

• virtualių bendruomenių nariai palaiko draugiškus santykius, padėdami vieni kitiems;

• virtualios bendruomenės padeda praplėsti artimų draugų ratą.

Darbe naudojami tyrimo metodai:

• atrankos metodas: respondentais buvo pasirinkti tie, kurie apklausos metu buvo prisijungę prie internetinio tinklo;

• duomenų rinkimo metodas: internetu anketos buvo išsiuntinėtos atsitiktinai pasirinktiems respondentams;

• analizės metodas: duomenims analizuoti pasirinkome duomenų rinkimo ir analizavimo programą MS Excel.

Darbo struktūra. Teorinėje dalyje pateikta koncentruota informacija apie virtualias bendruomenes ir bendruomenes apskritai : sąvoka, istorija, svarbūs kūrimo momentai. Metodologinėje dalyje aprašoma tyrimo populiacija, kokius metodus naudojame, aprašomas tyrimo klausimyno sudėtinės dalys, tyrimo eiga. Empirinėje dalyje pateikiame tyrimo rezultatus, rezultatų gilesnę analizę ir individualią interpretaciją. Paskutinėje darbo dalyje pateikiamos išvados.

Literatūros apžvalga. Naudota mokslinė ir publicistinė literatūra. Daugiausia remtasi internetinių portalų ir žurnalų straipsniais. Naudingos informacijos vartotojų požiūriu radome internetiniuose forumuose.