Ikimokyklinio amžiaus vaikų baimės

Temos aktualumas: šiandien daug dėmesio kreipiama į tai, kad visas vaikų ugdymo procesas būtų paremtas humanistiniais principais. Manoma, jog lengviausia ir efektyviausia yra mokytis ir ugdytis tada, kai vaikas nejaučia baimės. Jei vaikas jaučiasi blogai, nesijaučia mylimas, nepatiria meilės ir supratimo tai sudaro grėsmę pačiam individui, jo savivokai, ir dėl to jam yra sunku. Asmeninis vaiko saugumas yra vienodai svarbus ir ikimokyklinio, ir vyresniojo amžiaus vaikams. Tėvų nerimas, nesaugumas, vidinė įtampa, stresas, laiko stoka bendrauti su vaikais, tarpusavio konfliktai neabejotinai didina vaikų baimingumą. Baimė yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Ji visada yra šalia žmogaus ir kiekvieną akimirką atitinkamai susiklosčius vidinėms ar išorinėms aplinkybėms, gali iškilti mūsų sąmonėje.

Problema: vaikystėje baimės atspindi normalų pereinamąjį raidos laikotarpį ir gali atsirasti kaip atsakas į suvoktus pavojus. Baimė tampa problemiška, jei ji su laiku nesumažėja ir jei ji blogina vaiko gyvenimą. Vaikų baimės yra dažna problema ikimokykliniame amžiuje, nes tai - savito mąstymo amžius, kai pažinimo ir savisaugos poreikiai labai stiprūs. Deja maži vaikai yra nepatyrę, todėl jiems įvairios situacijos gali kelti baimę ir nerimą. Pasak R. Klišytės (2006) baimės keičiasi augant vaikui. Ramanauskienė (2006) teigia, kad vaikų amžiuje neretai pasitaiko emocinių sutrikimų, kurių pagrindas yra nerimas.

Šiame darbe, norint suprasti vaiko emocinės būsenos ypatumus, bus siekiama išsiaiškinti kas jiems sukelia baimę. Ikimokyklinėje įstaigoje ir ne tik yra nemažai psichinės įtampos priežasčių, kurių išvengti beveik neįmanoma. Visos šios priežastys yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, sudaro tarsi darnią sistemą, kurios sudėtinės dalys daro įtaką viena kitai ir negali egzistuoti atskirai.

Literatūros analizė rodo, kad baimių problema domisi nemažai autorių, tačiau iki šiol nėra vieningos šio fenomeno klasifikacijos. Ypač nedaug pavyko rasti ikimokyklinio amžiaus baimės tyrimų.

Hipotezė – baimę keliančios pasakos ir matomi baimę keliantys vaizdai sukelia vaikams baimę.

Tyrimo objektas – 3-5 metų vaikų baimės.

Tikslas - aptarti ikimokyklinio amžiaus vaikų baimes.

Uždaviniai:

1. Mokslinės literatūros analizės pagrindu aptarti baimės sampratą.

2. Nustatyti vidinius ir išorinius baimių veiksnius turinčius įtakos vaikams.

3. Atlikti kokybinę tyrimo duomenų analizę, apibūdinti ir interpretuoti rezultatus.

Tyrimas vykdytas: 2016 metais gegužės mėnesį.

Tyrimo metodai:

1. Teoriniai - analitiniai interpretaciniai metodai.

2. Interviu.

3. Faktų registravimas.

4. Kiekybinė analizė.

Tyrimo imtis: Tyrime dalyvavo 15 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Tyrimas vykdytas Vilniaus miesto ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje.

Tyrimo organizavimas buvo vykdomas keliais etapais:

I etapas – siekiant atskleisti vaiko baimės sampratą ir poveikį vaiko asmenybei atlikta mokslinės literatūros analizė. Taip pat numatyti keli tyrimo duomenų rikimo metodai – baisios pasakos parinkimas ir klausimyno sudarymas bei paveikslėlių rinkimas, kuriuose pavaizduoti piešiniai ar nuotraukas galėtų sukelti vaikui baimę.

II etapas– ikimokyklinio amžiaus 3-5 metų vaikams pasakos „Apie liūtą ir vilką“ skaitymas bei atsakymų fiksavimas. Taip pat užfiksuoti visi vaikų atsakymai analizuojant piešinius ir nuotraukas.

III etapas – gauti tyrimo duomenys koduojami ir atliekama jų analizė, vykdomas empirinis ikimokyklinio amžiaus vaikų kokybinis tyrimas (turinio analizė) apie vaikų baimes bei aptariamas baimės poveikis vaikui.

IV etapas –remiantis moksline literatūra ir atlikto tyrimo kokybine duomenų analize pateiktas tyrimo rezultatų apibendrinimas, suformuluotos išvados.

Darbo struktūra: darbas susideda iš įvado, teorinės ir praktinės dalies, išvadų, literatūros sąrašo ir priedų.