Šeimos funkcijų realizavimas vyresniųjų klasių mokinių požiūriu

1. Šeima – pagrindinė visuomenės ląstelė, unikali socialinė institucija, nuo kurios prasideda nacionalinio lygmens kataklizmai ir viltys dėl šviesesnės ateities visuomenei. Galima teigti, kad šiandien Lietuvos šeima išgyvena krizę ir tai įrodo Lietuvos statistikos departamento duomenys (2008): vaikų, gimusių ne santuokoje skaičius viršija 10 tūkstančių, šeimos, įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašą, Lietuvos Respublikoje siekia 12 tūkstančių, ištuokos sudaro apie 50% santuokų skaičiaus (santuokos – 24 tūkstančiai, ištuokos – virš 10 tūkstančių).

Pasak Z. Bajoriūno (2004), šeima, kaip ugdymo institucija, turi savo vidaus veiklą, kuri nematoma, bet visada juntama. Jai būdingas savitas pasaulis, savi orientyrai, dabartis ir ateitis, mitai ir tabu, sava istorija ir elgesys. Kiekviena institucija, nesvarbu ar tai būtų vyriausybinė ar nevyriausybinė įstaiga, ar bendruomenė, atlieka savo funkcijas. Jos padeda egzistuoti ir parodyti tautai savo vertingumą ir veiklumą. Šeima, kaip ir bet kuri kita institucija, taip pat turi funkcionuoti ir parodyti pasauliui, kokią įtaką turi tautai tokia maža bendruomenė. Tačiau šeimos funkcijos visur yra tos pačios tik atliekamos skirtingai, todėl svarbu žinoti, kokios jos yra ir koks jų atlikimas laikomas teisingu.

Temos ištirtumas. Šeimos funkcijų tematika yra labai populiari šiuolaikinėje literatūroje, tačiau tyrimų apie paauglių požiūrį į šeimos funkcijas nėra labai daug.

Šeimą ir jos funkcijas nagrinėjo Z. Bajoriūnas (1997), išskirdamas pagrindines, tradicinei šeimai būdingas funkcijas ir jų atlikimo svarbą. 2004 metais šis autorius greta tradicinės šeimos funkcijų minėjo ir šiuolaikines, nepabrėždamas joms būdingų bruožų ir neišryškindamas esminių skirtumų tarp jų. J. V. Uzdilos 2001 metais išleistoje knygoje apie lietuvių šeimotyrą pabrėžiama šeimos išskirtinė vertė nuo senų senovės iki šių dienų. K. Miškinis – dar vienas garsus lietuvių šeimotyrininkas, kuris savo knygose rašė apie tradicinei šeimai būdingas funkcijas ir šeimos išskirtinę vertę visuomenėje.

2001 metais M. Gaigalienė atliko tyrimą „Šeimos funkcijų supratimo sąlygiškumas“. Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad moksleivių nuostatas atlikti šeimos funkcijas labiausiai lėmė noras būti panašiu į tėvus, ypač motiną: mažiau – šeimos tarpusavio santykiai, moksleivių įsitraukimas į darbinę veiklą šeimoje. Ši autorė 2002 metais atliko dar vieną tyrimą „Šeimos funkcijų tyrimo pedagoginiai aspektai“, kurio metu išryškėjo 17 – 29 metų bei daugiau nei 60 metų respondentų požiūris į šeimos funkcijas ir esminiai šių požiūrių skirtumai. Autorė pastebėjo ryškią tendenciją: jauniausi respondentai vadovavosi silpnėjančiomis tradicinėmis nuostatomis vyro ir moters vaidmenų atžvilgiu, jų požiūris į vyro ir moters vaidmenis šeimoje buvo demokratiškesnis. Stankūnienės V., Jonkarytės A., Mikulionienės S. ir kitų autorių leidinyje „Šeimos revoliucija?: Iššūkiai šeimos politikai“ (2003) analizuojami šalies demografiniai pokyčiai bei jų įtaka šeimos transformacijai.

Šiuo tyrimu siekiama sužinoti, koks požiūris apie šeimos funkcijas ir jų realizavimą atsiskleidžia jaunuolių mintyse. Šiuolaikinė šeima gali turėti įvairiausių formų, kurias sukuria šiuolaikinis požiūris į šeimos narių santykius, struktūrą, atliekamų funkcijų pasiskirstymą. Kyla klausimas: kokia nuomonė apie šeimą ir jos funkcijų realizavimą visuomenėje yra susiformavusi tų, kurie dar neturi susikūrę savo šeimos?

Tyrimo problema. Koks vyresniųjų klasių moksleivių požiūris į tradicines ir šiuolaikines šeimos funkcijas?

Tyrimo objektas. Šeimos funkcijų realizavimas vyresniųjų klasių mokinių požiūriu.

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti vyresniųjų klasių mokinių požiūrį į šeimos funkcijų realizavimą.

Uždaviniai.

1. Remiantis moksline literatūra atskleisti tradicinių ir šiuolaikinių šeimos funkcijų sampratą.
2. Atskleisti vyresniųjų klasių moksleivių nuomonę apie šeimos funkcijų realizavimą šiomis dienomis.
3. Nustatyti, kokiu šeimos modeliu remiasi vyresniųjų klasių moksleiviai.

Tyrimo metodai.

1. Mokslinės literatūros analizė.
2. Anketinė apklausa.
3. Aprašomosios statistikos metodas

Tyrimo bazė. Tyrime dalyvavo 28 X - XII klasių mokiniai, kurie mokosi Šiaulių apskrities, Akmenės rajono vidurinėje mokykloje.

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 2 skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir 1 priedas. Tyrimo rezultatai pateikiami 7 paveiksluose ir 1 lentelėje.