Žmogiškųjų išteklių plėtra, kaip bedarbių užimtumo didinimas, X darbo biržoje

Temos aktualumas. Bedarbystė yra aktuali šių dienų problema. Ji paveikia šalies ekonominę būklę, visuomenės gyvenimą, nes daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį ir patiria gyvenimo lygio smukimą. Nedarbo atsiradimą veikia daugelis priežasčių: nelankstus darbo užmokestis, ekonomikos struktūros pokyčiai, bendrosios pasiūlos pokyčiai, atleidimas iš darbo, terminuotos darbo sutarties pasibaigimas, nedarbo draudimo sistema. Viena iš priežasčių yra ir technologijų pažanga. Pagal Kinderį (2008) pirmieji kandidatai į bedarbius yra nekvalifikuoti darbuotojai. Jiems trūksta įgūdžių, žinių, patirties. Taigi, besivystant technologijoms, norint gaminti naujas prekes ir paslaugas, reikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Siekiant sėkmingai konkuruoti šioje aplinkoje, Lietuvoje reikia ne tik produktyviai panaudoti prieinamas žinias, bet ir kurti naujas.Tik nuolatinis kvalifikacijos kėlimas arba perkvalifikavimas gali padėti žmonėms prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir įsitvirtinti joje. Lietuvoje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos visiems gyventojams, norintiems ir galintiems dirbti, turėti darbą ir taip užsitikrinti tinkamą gyvenimo lygį. Gyventojų užimtumo didinimas yra pagrindinė šalies ekonominės politikos užduotis. Todėl šiuo metu yra labai svarbi ir reikalinga žmogiškųjų išteklių plėtra, kuri vykdoma darbo biržoje. Atsižvelgiant į specifinius bedarbių poreikius yra taikomos atitinkamos priemonės, kurios padeda įgyti reikiamų gebėjimų ir sudaro palankias sąlygas bedarbių užimtumo didinimui. Tyrimo problema. Dėl menkų darbo įgūdžių, išsilavinimo, bedarbiams yra sunku integruotis į darbo rinką, trūksta motyvacijos tobulėti. Norint išspręsti šią problemą, reikia plėsti bedarbių žmogiškuosius išteklius. Žmogiškųjų išteklių plėtra yra dar nedaug tyrinėta. E.Chlivickas (2006) taikydamas strateginio valdymo metodus ir modelius analizavo žmogiškųjų išteklių potencialo plėtros dėsningumus socialinės, ekonominės ir technologinės pažangos bei ES plėtros sąlygomis. I.S.Bajorūnienė ir I.Patašienė (2006) analizavo socialiai pažeidžiamų vyresnio amžiaus moterų integravimą į darbo rinką, taikant šiuolaikines technologijas. I.Averjanovaitė (2007) analizavo žmogiškojo kapitalo įtaką pajamoms ir užimtumui, o E.Lebedžinskienė (2010) analizavo darbo biržos vykdomas priemones užimtumui didinti kaimo vietovėse. G.Mažulienė (2008) analizavo bedarbių integracijos į darbo rinką galimybių plėtrą Šiaulių mieste ir rajone. L.Katinienė (2010) analizavo Europos socialinio fondo, kurio lėšos buvo nukreiptos Lietuvos 2004–2006 m. bendrajame programavimo dokumente numatytai žmogiškųjų išteklių plėtrai finansuoti, panaudojimą. L.Caronkienė (2011) taip pat analizavo ES teikiamą paramą žmogiškųjų išteklių tobulinimui. Taigi, ši problema buvo analizuota įvairiais aspektais, tačiau nepaisant minėtų autorių indėlio, iki šiol trūksta informacijos, kaip vykdoma žmogiškųjų išteklių plėtra, bei koks jos poveikis bedarbių užimtumui.

Tyrimo probleminiai klausimai:1. Kaip vykdoma žmogiškųjų išteklių plėtra X darbo biržoje.2. Koks žmogiškųjų išteklių plėtros poveikis bedarbių užimtumo didinimui X darbo biržoje. Tyrimo objektas – žmogiškųjų išteklių plėtra. Tyrimo tikslas - atskleisti žmogiškųjų išteklių plėtrą, kaip bedarbių užimtumo didinimą, X darbo biržoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti žmogiškųjų išteklių sampratą.2. Išanalizuoti žmogiškųjų išteklių plėtros proceso organizavimą.3. Ištirti žmogiškųjų išteklių plėtrą, kaip bedarbių užimtumo didinimą, X darbo biržoje.

Tyrimo metodai:Kiekybinio tyrimo metodas – bedarbių apklausa raštu.Dokumentų analizė.Mokslinės literatūros analizė

Tyrimo dalyviai – bedarbiai. Bedarbiai pasirinkti todėl, kad iš jų tikiuosi sužinoti apie žmogiškųjų išteklių plėtros poveikį jų užimtumui.