Institucijų bendradarbiavimas rizikos valdymo srityje

Greitai ir nuolat besikeičianti aplinka, stiprėjantys ryšiai tarp visuomenės narių, kooperacija, konkurencija, globalizacija, besiplečiantys tarptautiniai santykiai, tarptautinė prekyba, vietinė rinka ir daug kitų veiksnių ir aspektų vienija bendruomenę, gyventojus, šalį.
Lietuva 1990 metais kovo 11 dieną atgavo nepriklausomybę. Nuo to laikotarpio galima skaičiuoti šalies, kaip atskiro nepriklausomo darinio ekonominį gyvenimą. Iki 2004 metų Lietuvos Respublika augo gan greitai, ir pvz. 2003 metais Bendrasis vidaus produktas siekė 57,6 mlrd. litų, tačiau po įstojimo į Europos Sąjungą, po Šentgeno susitarimo patvirtinimo, kuomet buvo įteisintas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas, prekyba – LR įstojo į Šentgeno zona 2007 metai ir tapo liberalesnė, šalyje suintensyvėjo tarptautinės prekybos mastai, šalies BVP 2011 metais jau siekė 100,6 mlrd. litų. ir kasmet vis auga (išskyrus 2008 – 2009 metus, kuomet visą pasaulį buvo apėmusi pasaulinė ekonominė krizė) (žr. 1 priedą). Prekyba augo, apyvartos taip pat, augo ir įvairių institucijų, atsakingų tiek už prekybos, tiek ir už mokesčių sumokėjimo mastus, reikšmė. Paminėta definicija institucija, pasak Vaitkevičiūtės V., reiškia kokią nors visuomenės įstaigą. Šiuo atveju darbe bus kalbama apie valstybės institucijas, o tiksliau apie Valstybinę mokesčių inspekciją, Lietuvos aukščiausiąjį teismą, FNTT ir apie muitinę. Institucijos pasirinktos neatsitiktinai – pagrindinė šių institucijų pasirinkimo priežastis – jų ryšys su šalies ekonomika, teisinis statusas ir jų reikšmė šaliai. Kiekviena iš minėtų institucijų turi tikslą užtikrinti skaidrią ir efektyvią valstybės veiklą, tiek surenkant mokesčius, tiek išieškant skolas, tiek informuojant visuomenę apie naujausius šalyje įvykusius pasikeitimus (mokesčių, keliavimo ypatumų, įstatymų ir pan.), tiek ir teisingumo srityje (asmens gynimo interesai). Visgi, šios institucijos kaip ir kiekvienas individas ar juridinis asmuo susiduria su rizika. Praktikoje rizika apibūdinama kaip aplinkybės, kuriomis gali ištikti nesėkmė lydinti pasirinktą atilikti veiksmą, skirtą pasiekti atitinkamą tikslą, remiantis atitinkamomis priemonėmis. Doc. Urniežius R. riziką apibūdina kaip aplinkybę ar situaciją, kurios galutinis rezultatas – pelnas arba nuostolis, kuris yra patvirtinamas tik tada, kai įvyksta ar neįvyksta vienas ar keli užsibrėžti įvykiai ateityje.
Vien Lietuvos Respublikoje pagal Statistikos departamento 2011 metų ataskaitą matyti, kad 2010 m. lyginant su 2005 metais išaugo tarptautinis krovinių vežimas kelių (45,3 %) ir jūrų (28,9%) transportu. Tuo tarpu vidaus krovinių vežimas išliko 67,2 %, o keleivių vežimo apimtys sudarė 387,8 mln. keleivių. Vertinant tokius kiekius ir padidėjusias krovinių vežimų apimtis, pastebima transporto įmonių svarba. Kasmet Europos Sąjunga transporto infrastruktūros investicijoms skiria 2,5 % šalių BVP, o tai sudaro 13 % visų šalies investicijų (Griškevičius A., 2009). Tai tik vienas transporto sektorius, o tokių sektorių šalies ūkyje yra keliolika, todėl jie turi ypač didelę svarbą šaliai. Minėtosios institucijos prižiūri, kad visuose šiuose sektoriuose darbai, pervedimai ir visa veikla vyktų skaidriai, kad į šalies biudžetą būtų surinkti suplanuoti piniginiai ištekliai, nes jie paskirstomi toms sritims, kurioms tų lėšų labiausiai reikia, tačiau vyraujančios naujųjų technologijų naujovės, šešėlinė ekonomika, sukčiavimai ir pan. yra tie rizikos faktoriai, dėl kurių šios institucijos ir valstybė patiria tam tikrų nuostolių. Šios rizikos nuoseklus valdymas ir kontrolė yra ypač aktualūs dabar, kuomet šešėlinėje ekonomikoje slypi 1 mlrd. litų, LR ir kitos pasaulio šalys bando atsigauti po sunkios recesijos, o dauguma, kad išgyventų slepia mokesčius ir pan. Todėl, šiuo metu, kaip ir anksčiau, ir ateityje yra ir bus aktualu šių institucija pagalba valstybei, išlaikant šalies biudžetą, o tam reikia atitinkamo šių institucijų bendradarbiavimo minėtosios rizikos valdymo srityje.

Tyrimo problema. Nepakankamai daug dėmesio skiriama institucijų bendradarbiavimui rizikos valdymo srityje.

Kursinio projekto tyrimo objektas. Institucijų bendradarbiavimas rizikos valdymo srityje.

Kursinio projekto tyrimo tikslas. Išanalizuoti ir nustatyti institucijų bendradarbiavimo rizikos valdymo srityje aspektus.

Kursinio daro tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti šalies institucijas ir jų veiklą;
2. Nustatyti Lietuvos Respublikos institucijas (LAT, VMI, muitinė ir t.t.) veikiančias rizikas;
3. Nustatyti galimus rizikos valdymo metodus;
4. Įvertinti ir išanalizuoti šalies institucijų bendradarbiavimo rizikos valdymo srityje aspektus.

Kursinio tyrimo metodai. Darbe buvo naudojami teoriniai ir empiriniai metodai: mokslinės literatūros analizės, statistinių duomenų analizės, lyginamosios analizės, teorijos perfrazavimo ir susisteminimo metodai.
Darbą sudaro: įvadas, 5 skyriai, 2 poskyriai, 1 skyrelis, 2 lentelės, 5 paveikslai, literatūra, išvados ir 1 priedas.