Kognityvinių ypatumų ir religingumo sąsajos

Religija – neatsiejama žmonijos istorijos dalis. Religiniai ir antgamtiniai įsitikinimai žmonijos istorijoje visais laikais buvo žmonių sąmoningumo dalis. Istorija byloja, jog žmonės visais laikais tikėjo įvairiausiais dievais, išpažino įvairiausias, skirtingas religijas, garbinamiems dievams statė paminklus, aukojo aukas. Bėgant laikui, religinių ir antgamtinių įsitikinimų priėmimas žmogaus sąmonėje kito ir mažėjo, o taip pat mažėjo ir skaičius nesuskaičiuojamos daugybės įsitikinimų. Tai rodo, jog bendrai žmonės yra linkę priimti antgamtinius, religinius įsitikinimus tam, kad paaiškintų juos supantį pasaulį – kitaip sakant, religiniai įsitikinimai pasitarnauja kaip pavyzdys, pagal kurį žmonės gali interpretuoti savo patyrimus, aiškinti reiškinius ir šis pavyzdys padeda jiems susiorientuoti aplinkoje, suteikia atramą ir atsakymus. Minėtas faktas, jog įvairiais laikais žmonės nevienodai priimdavo religines ir antgamtines tiesas, o pastaruoju metu tokių įsitikinimų paplitimas ženkliai mažesnis, nei anksčiau, rodo, jog greičiausiai egzistuoja tam tikri faktoriai, nulemiantys religinių įsitikinimų skirtumus tarp atskirų žmonių (Razmyar, S., & Reeve, C. L., 2013). Religijos problema domino nemažai psichologų, įvairūs autoriai nagrinėjo religijos sąsajas su įvairiais asmenybės aspektais, kurie gali lemti individualius religingumo skirtumus.Religijos sąsajos plačiai tyrinėtos su kognityviniais gebėjimais (Reeve, C. L., & Basalik, D., 2011; Cribari-Neto, F., ir Souza, T. C. 2013; Ganzach, Y., Ellis, S., ir Gotlibovski, C. 2013; Ganzach, Y., Gotlibovski, C., 2013; Lewis, G. J., Ritchie, S. J. ir Bates, T. C., 2011; Nyborg, H., 2009), su kognityviniais stiliais (Epstein, Seymour; Pacini, Rosemary; Denes-Raj, Veronika; Heier, Harriet., 1996; Aarnio, K., & Lindeman, M. 2005; Pennycook, G., Cheyne, J., Barr, N., Koehler, D., & Fugelsang, J., 2014; Razmyar, S., ir Reeve, C. L. 2013), su asmenybės savybėmis (Francis, L. J., Jewell, A., ir Robbins, M. 2010; Lewis, G. J., Ritchie, S. J. ir Bates, T. C. 2011; Khoynezhad, G., Reza Rajaei, A., & Sarvarazemy, A. 2012), išsilavinimo lygiu (Y. Ganzach, S. Ellis, ir C. Gotlibovski, 2013; Y. Ganzach ir C. Gotlibovski, 2013; Laurinavičiūtė, J. 2006). Atlikta daug tyrimų, gauta daug įvairių rezultatų, kurie kartais tarpusavyje nesutampa, todėl reikalinga tyrimų analizė, kuri suteiktų supratimą apie šią problemą. Taip pat viena neaiškiausių sričių, tyrinėjant sąsajas su religingumu, yra kognityviniai stiliai bei intelektas.Tyrinėjant šias sąsajas pasitaiko itin daug kontraversijų, sunku suprasti tyrimuose bandomus atskleisti ryšius ir juos sisteminti jau vien todėl, jog šie patys aspektai – kognityvinis stilius ir intelektas, verti išsamios analizės, nes teorijų apie juos – daugybė. Remiantis tuo, jog religingumo ir kognityvinio stiliaus bei intelekto sąsajų plotmėje reikalingas dėsningumų susisteminimas, kelima šio darbo problema – kaip žmonių naudojami kognityviniai stiliai siejasi su religingumu, o taip pat, kokios yra intelekto ir religingumo sąsajos. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokie ryšiai sieja kognityvinius stilius bei intelektą su religingumo skirtumais tarp individų. Darbe keliami šie uždaviniai, bandoma atsakyti į šiuos klausimus:
1. Tarp kokių kognityvinių stilių ieškomas ryšys su religingumu?
2. Kaip skirtingi stiliai siejasi su religingumu?
3. Kodėl kognityviniai stiliai daro įtaką religingumo skirtumams?
4. Kaip kinta religingumo lygis žmogaus gyvenimo eigoje? Galimos priežastys.
5. Ar išsilavinimo lygis daro įtaką religinių tiesų priėmimui? Jei daro, tai kokią?
6. Koks ryšys yra tarp religinių įsitikinimų pakraipos ar gilumo ir intelekto?
7. Kiek religingumo problematika psichologijos plotmėje tyrinėta Lietuvoje?