Virtualaus bendravimo ir bendravimo "akis į akį" ypatumai; sąsajos su vienišumu

Bendravimas atsirado prieš daugybę metų. Bėgant laikui, jis keitėsi, tobulėjo. Atsirasdavo vis daugiau bendravimo būdų. Iš pradžių bendravimas buvo aiškinamas teoriniu būdu, tačiau nuolat besikaupiant informacijai apie tarpasmeninę sąveiką, atliekant įvairius gyvūnų elgesio tyrimus, bendravimas nebegalėjo būti aiškinamas tik teoriniu būdu. Europoje bendravimas tapo konkrečių mokslo šakų objektu XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Bendravimą pradėjo analizuoti tokios mokslo šakos, kaip psichologija, sociologija, socialinė psichologija, lingvistika ir kt. (L. Monginaitė, 2010).

Bendravimas gali būti įvairus. Tai gali būti ir labai ilgai trunkanti draugystė, ir susirašinėjimas elektroniniu paštu, ir aktoriaus ar dainininko pasirodymas publikai. Dėl to yra išskiriami keli bendravimo tipai (R. Lekavičienė, Z. Vasiliauskaitė, D. Antinienė, J. Almonaitienė, 2010):

• vidinis,
• išorinis.

Vidinis bendravimas – tai asmens bendravimas su savimi (pvz., meilė ar priekaištai sau). Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad asmenybė yra sudaryta iš keletos dalių, tarp kurių ir vyksta vidinis bendravimas (R. Lekavičienė, Z. Vasiliauskaitė, D. Antinienė, J. Almonaitienė, 2010).

Išorinis bendravimas – tai bendravimas su mūsų asmenybės ribose nesančiais žmonėmis. Dažniausiai bendravimu kasdienėje kalboje ir vadiname išorinį bendravimą (R. Lekavičienė, Z. Vasiliauskaitė, D. Antinienė, J. Almonaitienė, 2010).

Kartais, nors žmogus ir bendrauja, turi daug pažįstamųjų ar draugų, iš tiesų jis gali būti ir jaustis visiškai vienišas.

Vienišumo jausmas yra dažnai pasitaikanti patirtis visose amžiaus grupėse. Paaugliai, kurie susiduria su išskirtinėmis savo amžiaus problemomis, kaip antai kūno pokyčiai, santykiai su bendraamžiais ir tėvais, didesnės autonomiškumo galimybės, neretai išgyvena intensyvų vienišumo jausmą.

Vienišumo sampratoje svarbūs yra trys aspektai:

1. vienišumas atsiranda dėl socialinių ryšių trūkumo;
2. vienišumas yra subjektyvi būsena (nebūtinai turi sutapti su objektyviu atskyrimu, t. y. žmonės gali būti vieni, bet nesijausti vieniši);
3. vienišumo jausmas yra nemalonus ir kelia distresą (D. Perlman, L. A. Peplau, 1981).

Tyrimų rezultatai rodo, kad vienas iš galimų motyvų įveikti vienišumo jausmą ir yra siejamas su aktyviu dalyvavimu interneto socialiniuose tinkluose.

Ši tema yra svarbi tuo, kad šiais laikais žmonės bendrauja tiek akis į akį, tiek virtualiai. Svarbu atskleisti tiek vieno, tiek kito bendravimo ypatumus, kad būtų galima juos atskirti. Taip pat labai svarbu yra atskleisti tiek vieno, tiek kito bendravimo sąsajas su vienišumu, nes šiais laikais yra daugybė vienišumą patiriančių žmonių. Svarbu yra žinoti, kaip jie labiau bendrauja, koks būdas jiems yra priimtinesnis ir keliantis daugiau džiaugsmo, kai jie jaučiasi vieniši. O kaip visi žinome, džiaugsmas – labai svarbus faktorius norint laimingo gyvenimo.

Šio darbo tikslas – atskleisti virtualaus bendravimo ir bendravimo „akis į akį“ ypatumus bei sąsajas su vienišumu.

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti virtualų bendravimą ir atskleisti jo ypatumus
2. Apibūdinti realų bendravimą ir atskleisti jo ypatumus
3. Atskleisti vienišumo sąvoką ir sąsajas su virtualiu ir „akis į akį“ bendravimu
4. Išanalizuoti vyrų ir moterų bendravimą bei sąsajas su vienišumu
5. Išanalizuoti mokinių ir studentų bendravimą bei sąsajas su vienišumu
6. Išsiaiškinti, kaip dažniausiai bendrauja vieniši žmonės: virtualiai ar akis į akį