Kėsinimosi į valstybės vadovo gyvybę sudėtis pagal Lietuvos ir kitų valstybių įstatymus

Vienas iš pagrindinių baudžiamosios teisės bei baudžiamųjų įstatymų uždavinių yra žmogaus, esminių jo vertybių apsauga nuo nusikalstamų kėslų. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad “žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas” . Valstybės vadovas, be jokios abejonės, pirmiausia yra žmogus, taigi jis ir jo interesai turėtų būti ginami, kaip ir bet kurio kito homo sapiens. Tačiau dėl jo ypatingo statuso ir reikšmės visuomenei bei valstybei, baudžiamieji įstatymai paprastai numato specialią valstybės vadovo apsaugą ir sankcijas už jų pažeidimą. Visgi, pasitaiko ir išimčių.
Taigi šio darbo tikslas-aptarti kėsinimosi į valstybės vadovo gyvybę sampratą, atskleisti šio nusikaltimo sudėtį bei išnagrinėti kaip jį reglamentuoja Lietuvos baudžiamieji įstatymai, kaip keitėsi įstatymo leidėjo požiūris į vieną sunkiausių valstybinių nusikaltimų Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir išsilaisvinus iš Tarybų sąjungos, o taip pat palyginti Lietuvos bei kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus šios nusikalstamos veikos atžvilgiu.
Kėsinimosi į valstybės vadovo gyvybę problema galbūt nėra tokia aktuali kaip paprasto asmens nužudymas, kadangi tokių atvejų pasitaiko kur kas mažiau. Tačiau, kita vertus, reikėtų nepamiršti, jog valstybės vadovas yra ne šiaip eilinis pilietis, o visos šalies atstovas, taigi toks nusikaltimas turėtų žymiai baisesnių pasekmių,- pasikėsinimas ar nužudymas tokio žmogaus galėtų privesti prie politinės situacijos valstybėje destabilizacijos, paaštrinti nesutarimus politinėje sferoje, neigiamai atsiliepti valstybės tarptautinei padėčiai. Taigi kyla poreikis kuo tobuliau reglamentuoti baudžiamuosius įstatymus valstybinių nusikaltimų atžvilgiu.
Nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, į kuriuos įeina ir kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę, reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso šešioliktas skyrius. Šio norminio akto nuostatos sistemiškai bus plačiau nagrinėjamos darbe. Daugiau įstatymų ar veikalų šia tema praktiškai nėra. Galbūt todėl, kad Lietuvoje dar nėra tokios teismų praktikos, o nesusidūrus konkrečiai su tokia problema, nebuvo būtinybės ir detaliau nagrinėti bei gilintis į šios nusikalstamos veikos ypatumus ir svarbą valstybės konstitucinei santvarkai.
Todėl pagrindiniai šaltiniai, kuriais bus remiamasi darbe yra Lietuvos Respublikos baudžiamieji kodeksai, komentarai bei J.Nociaus darbas „Itin pavojingi nusikaltimai valstybei“. O taip pat lyginamuoju aspektu bus atsižvelgiama į užsienio valstybių (Rusijos, Olandijos, Švedijos ir kt.) baudžiamuosius įstatymus. Tačiau deja, įstatymų šiame darbe neįmanoma susieti su teismų praktika, nes jos tiesiog nėra. Tai pasakytina ne tik apie Lietuvą, bet ir apie kitas šalis. Net garsiausias pasaulyje JAV Prezidento Džono Kenedžio nužudymas teisiškai negali būti įtrauktas į tokių nusikaltimų sąrašą dėl vienos priežasties- JAV valstybės vadovas buvo nužudytas Dalase, Teksaso valstijoje, o ten galiojančiame baudžiamajame kodekse tokia sudėtis apskritai neegzistuoja ir tokį nusikaltimą padaręs asmuo būtų baudžiamas kaip už paprastą nužudymą, kvalifikuojančiomis aplinkybėmis.
Taigi visų pirma darbe apžvelgsime nusikaltimus valstybei, aptarsime jų rūšis bei sampratą. Antroje dalyje plačiau bus analizuojama kėsinimosi į valstybės vadovo gyvybę sudėtis, o baigiant palyginimui aprašomas šios veikos reglamentavimas užsienio valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose.