Lietuvos valstybės ir teisės istorija

LDK valstybingumo XIII-XVI a. raidoje buvo du esminiai teismų sistemos formavimosi kaitos periodai. Pirmuoju - aukščiausiojo teis­mo ir teisėjo valstybėje funkcijas turėjo valdovas, iš pradžių Lietuvos karalius Mindaugas, vėliau Lietuvos didieji kunigaikščiai ir pagaliau -jos perėjo valstybės institucijai - Ponų tarybai. Antruoju periodu, susi­formavus bajorų luomo teismams ir 1581 m. įsteigus Vyriausiąjį Lie­tuvos tribunolą, Ši valstybės valdžios funkcija buvo išskirta iš valdovo kompetencijos ir tapo savarankiška teismo valdžia. Taip baigtas įgy­vendinti LDK įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teismo valdžių atidalijimo principas.

Pirmasis teismų formavimosi ir raidos periodas, daugėjant teisin­gumą vykdančių institucijų, vykstant ekonominiams pokyčiams, ska­tino socialinių luomų, pagrįstų darbo pasidalijimu, formavimąsi ir ati­tinkamai jų vaidmens valstybėje diferencijavimas, bei politinės reikšmės perskirstymą. Šis periodas savo ruožtu skirstytinas į etapus, kurie žy­mėjo valdovo politinio vaidmens valstybėje pokyčius nuo jo išaugi­mo, valdant Vytautui, iki silpnėjimo, valdant Jogailos palikuonims.

Pirmasis šio periodo teismų raidos etapas truko nuo valstybės su­sidarymo iki 1447 m. bendravatstybinės (žemės) privilegijos, kuria pra­dedant, Kazimierui atsisakius teisti bajorams priklausomus žmones, galutinai susiformuoja luomų teismai.

Pagrindiniai išlikę šio teismo sistemos formavimo etapo teisės šal­tiniai yra: paprotinė teisė; Gedimino, titulavusio save Lietuvos ir Ru­sios kraštų karaliumi, diplomatijos dokumentai, sukūrę prielaidas Lie­tuvos teisei suartėti su Vakarų Europos teise; didžiųjų kunigaikščių privilegijos atskiriems luomams. Iš jų pažymėtinos Jogailos privilegi­jos Lietuvos krikšto proga bajorams. Tai - 1387 m. privilegija apsi­krikštijusiems bajorams turėti jų luomo teismus; 1387 m. privilegija, leidžianti įsikuriančiai Katalikų bažnyčiai tvarkyti savo luomo organi­zaciją kanonų teisės pagrindu; 1387 m. privilegija Vilniaus miestie­čiams turėti savarankišką magistratą, teismą ir iždą remiantis Magde­burgo miesto teise (jus municipale magdeburgense). Nėra išlikusių šaltinių, kuriais remiantis būtų galima kalbėti apie Mindaugo valdymo laikotarpio ir iki Gedimino teismų sistemą.

Antrasis teismų formavimosi etapas, prasidėjęs, minėta, 1447 m. privilegija, tobulintas 1468 rn. Kazimiero teisyno procesinėmis nor­momis, tikslintas ir detaliai reglamentuotas 1529 m. Lietuvos Statute. Reikšmingi Šiuo etapu buvo 1564 m. Seimo priimti dokumentai, kurių nuostatomis iš esmės įgyvendinta esminė valstybės valdžios reforma, aukščiausiojo teisingumo funkcijas perleidusi susiformuojančiai atskirai teismo valdžiai. Šios nuostatos buvo įtrauktos į 1566 m. Lietuvos Sta­tutą. Baigiamuoju akcentu tapo 1581 m. įsteigtas Vyriausiasis Lietu­vos tribunolas.

Šiuo etapu išskirtiniai teismų formavimosi raidos šaltiniai yra Lie­tuvos Statutai, kuriais buvo sukurta valstybėje teisinė sistema, apimanti tiek teisę, tiek teismo institucijų organizaciją. Jie buvo rašyti ir plito tuo metu LDK nuolat vartota kanceliarine slavų kalba ir lotynų kalba tarpvalstybiniams ryšiams, taip pat statutų vertimais į lenkų ir vokie­čiu kalbas.

1529 m. Lietuvos Statute teismo organizacijai ir procesui skirtas šeštasis skyrius susideda iŠ 37 artikulų. Tai sudaro aštuntadalį visų jo normų. Šiuo statutu iš esrnės vainikuojamas pirmasis teismų formavi­mosi etapas, nes Antrasis 1566 m. Lietuvos Statutas jau sukūrė visas prielaidas formuotis naujam teisingumo sistemos periodui, kuris iš es­mės nekito iki XVIII a. pabaigos.