Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo Lietuvoje problemos ir perspektyvos

TEMOS AKTUALUMAS. Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos įstatymas priimtas dar 2000m., tačiau praėjus dešimčiai metų po šio įstatymo priėmimo Teisingumo ministerijos 2009 m ataskaitos duomenimis, vos 49 proc. gyventojų žino kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba, ir tik 30 proc. yra girdėję apie antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos žinomumas ir populiarumas sparčiausiai augo pastaraisiais 2008-2009m. Toks veiksnys sietinas su pasikeitusia ekonomine, teisine bei socialine padėtimi ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų valstybių mastu. Esant ekonominiam pakilimui gyventojų finansinė padėtis buvo pakankamai gera, kad ginant savo pažeistas teises teisme, į pagalbą būtų pasitelktas privatus teisininkas. Tačiau pastarųjų metų pokyčiai privertė gyventojus domėtis privataus teisininko alternatyvomis.

TYRIMO PROBLEMA. Kasmet didėjant pareiškėjų skaičiui, būtina išsiaiškinti ar tinkamai teisės aktais reglamentuotas šis teisinis santykis, ar nėra spragų, o svarbiausia, ar valstybės garantuojama teisinė pagalba atlieka pagrindinę savo funkciją tinkamai: efektyviai, ekonomiškai ir yra prieinama tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia.

Teisės viršenybės principas gali būti realiai įgyvendintas tik tuo atveju, jeigu jis yra realizuojamas praktiškai, t.y. sudaroma galimybė kiekvienam asmeniui veiksmingai ginti savo teises ir įstatymais saugomus interesus nuo bet kokio pažeidimo (Montvydienė I. 2010).

Probleminiai klausimai:

1. Kodėl reikalinga gyventojams valstybės garantuojama teisinė pagalba?
2. Kodėl atsisakoma teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą?
3. Kokios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo perspektyvos Lietuvoje?

TYRIMO OBJEKTAS. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo Lietuvoje problemos ir perspektyvos.

TYRIMO TIKSLAS. Išnagrinėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo Lietuvoje problemas ir perspektyvas.

TYRIMO UŽDAVINIAI:

1. Aptarti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sampratą ir rūšis;
2. Išskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos subjektus;
3. Išanalizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo trūkumus;
4. Įvertinti antrinės teisinės pagalbos teikimo perspektyvas.

TYRIMO METODAI: norminių teisės aktų analizė, apklausa raštu.

Darbo struktūra: darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje aptarsiu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos struktūrą, reikalavimus siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, išnagrinėsiu atsisakymo teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priežastis, bei apžvelgsiu teisės aktus reglamentuojančius teisinės pagalbos teikimą. Antroje dalyje aptarsiu kokiais metodais bei priemonėmis atliksiu tyrimą. Trečioje dalyje pateiksiu gautus atlikto tyrimo rezultatus bei išdėstysiu išvadas ir pasiūlymus.