Transpersonalinės psichologijos apžvalga ir jos esminiai principai

Transpersonalinė psichologija – gana jauna sritis – jai apie 40 metų, tačiau jos užuomazgų galima aptikti psichoanalitinėje, funkcionalizmo, biheviorizmo kryptyse, geštaltpsichologijoje, tačiau ji priskiriama humanistinei krypčiai.
Transpersonalinis – esantis už asmenybės, peržengiantis jos ribas. Transpersonalinės psichologijos užuomazgų yra W. James, C. G. Jung darbuose. Pradininku laikomas A. Maslow, kuris teigė, kad transpersonalinė psichologija – ketvirtoji jėga psichologijoje. Didelę svarbą turi jo darbai apie pikinius išgyvenimus.
Transpersonalinė psichologija dimisi tokiais procesais, kurie išeina už sąmonės ribų, kai asmuo patiria platesnį, gilesnį suvokimą, dvasinį ryšį su būtimi, gamta. Transpersonalinė patirtis apima aukštesnį sąmonės lygmenį, kai peržengiamas kasdieninis „aš“. Pagrindiniai dominantys objektai ir reiškiniai: mistinė patirtis, paranormali patirtis, mirties, meilės patirtis, įvairios dvasinės krizės, pakitusi sąmonės būsena, aukštesnis „aš“ lygmuo.
Transpersonalinė psichologija priskiriama humanistinės psichologijos krypčiai. Pagrindiniai atstovai: A. Maslow, S. Grof, K. Willber, S. Krippner, R. Assagiolli.
Ši psichologijos kryptis susilaukė kritikos dėl moksliškumo trūkumo – nebuvo galima empyriškai tirti idėjų, nenaudojami moksliniai metodai, vietoj to turėjo glaudų ryšį su Rytų religijomis, mistika, parapsichologija; taip pat menkas dėmesys buvo skiriamas tamsiosiąjai asmenybės prigimčiai tirti ir analizuoti.
Transpersonalinė psichologija gilinasi į asmens pasąmonės gelmes ir tuo pačiu orientuojasi į aukščiausias vertybes, kurios susijusios su relija, kūryba, grožiu.
Darbo tikslas - išanalizuoti transpersonalinę psichologiją ir jos esminius principus
Uždaviniai:
1. Apžvelgti transpersonalinės psichologijos sampratą
2. Aptarti transpersonalinės psichologijos esminius principus