Glaustas lietuvių literatūros konspektas egzaminui pasiruošti

Vytautas Mačernis (XX a.)

„Vizijos“, „Metų“ sonetai: žiemos 29, 24, 31, 3

Pavasario 3

Lietuvių poetas, savo žemėje likęs žemininkas, jauniausias lietuvių literatūros klasikas, naujosios poezijos pradininkas.

• „Vizijos“ – vienintelis didesnės apimties visiškai užbaigtas kūrinys, pirmą kartą išleistas Romoje. Tai reikšmingiausias kūrybos ciklas, kuriame atsispindi egzistencializmo filosofijos idėjos. Šis ciklas tai atkaklus ieškojimas atsakymų į klausimus: kodėl žmogus ateina į pasaulį, kokia gyvenimo prasmė. Savęs ieškojimų kelias eina etapais: 1)Įsijautimas į gimtąją aplinką 2)Jų vertės žmogui suvokimas – prasmingas darbų ritmas, saugumo jausmas, kartų ryšys 3)Savo paskirties, gyvenimo prasmės suvokimas, įsipareigojimas savo genčiai, namams ir savo paties kūrybingam gyvenimui.
• „Metų“ sonetų cikle išsakoma žmogaus patiriama būties vienatvė ir individualumas. Žmogus stengiasi save suprasti, įminti savo tapatybės mįsles. Mačernio sonetai glaudžiai susiję su filosofo Heidegerio mintimi, kad visa mūsų būtis yra klausimas. Tik klausdami mes sąmoningai išgyvename savąją būtį.

• Mačernio sonetų lyrinis subjektas primeną Gėtės kūrinio veikėją Faustą. Faustiškasis žmogus yra toks, kuriam po kiekvieno noro išsipildymo atsiranda naujų troškimų, todėl neįmanomas pastovus, ilgalaikis pasitenkinimas. Dėl to nebaisus ir sandėris su velniu, nes niekada negalės ateiti toks žavus akimirksnis. Ištarti žodžiai „O stabtelėk, akimirksni žavingas!” reikštų dvasinę mirtį.
• Kūryba pirmą kartą publikuota 1951 m. Los Andžele išleistoje antologijoje „Žemė“.
• „Mokėkite gyventi ir dūžtančiose formose“
• „Mano gyvenimas yra degantis gyvenimas, kiek aš nedegu, tiek negyvenu.“
• <...>Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, mes nemokame sau kelio nušviest. Kiekvienas nešam sielą lyg žibintą.