Šiuolaikinės lietuvių literatūros konspektas

1. Lietuvių literatūra nepriklausomybės akivazdoje: autoritetai politinio ir kultūrinio persilaužimo laikotarpiu (Juozas Baltušis, Eduardas Mieželaitis, Justinas Marcinkevičius). Cenzūra.

1940 – 1988 m. cenzūros laikotarpis. Rašytojai rašė ne tai ką norėjo, o tai ką reikėjo ir tai turėdavo pateikti, kaip nenuginčijamą tiesą. Jiems buvo griežtai draudžiama kritikuoti tuometinę santvarką, jei tai darydavo, cenzūra arba visai nepraleisdavo kūrinių arba cenzūruodavo pagal save. Cenzūra veikė literatūros procesą: cenzoriai galėjo kištis į rašytojų kūrybą, keisti kūrinių siužetą, jų žodžius.

1988 m. panaikinama cenzūra. Pats pirmasis leidinys panaikinęs cenzūrą – „Literatūra ir menas“. Jis tapo pačiu populiariausiu leidiniu (1988-1990). Kiti laikraščiai taip pat pradėjo atsisakyti cenzūros. Kai kurie pakeitė savo pavadinimus, pavyzdžiui, „Komjaunimo tiesa“ tapo „Lietuvos rytu“. Leisti žurnalai: „Krantai“, „Versmė“, „Atžąlynas“, „Baltos lankos“ (nemažai teorinės literatūros), „Šiaurės atėnai“, „Nemunas“.

1988-1990m. mitinguose rašytojo nuomonė buvo gana svarbi. Tačiau 1991-1993m. slūgsta domėjimasis rašytojais, vyksta ekonominė - politinė krizė. Labai nukenčia literatūra, literatus nustumia politikai, ekonomistai. Naujos literatūros pradžia siejama su politiniais pokyčiais.

Juozas Baltušis:

• Vienas ryškiausių sovietinių rašytojų, suvaidino didelį vaidmenį sovietų laikotarpiu.

• Šiais laikais jis labai „demonizuotas“, prikurta daug mitų apie jį.

• Šiuo metu jis išmestas iš visų mokyklos programų.

• J.Baltušis sužlugdė Edmundo Mieželaičio karjerą.