Plaukimo nauda

Plaukimas – viena efektyviausių sporto šakų, kuri stiprina mūsų organizmą, padeda atsipalaiduoti ir kovoti su neigiamomis emocijomis. I. J. Zuozienė su bendraautoriais knygoje ,,Plaukimo mokymas: realijos ir perspektyvos“ (2007) pabrėžia plaukimo svarbą vaikų ir jaunimo socializacijai: ,,Socializacija per plaukimą apima svarbiausių motorinių įgūdžių įgijimą: plaukimo, nardymo, nėrimo į vandenį, įvairių žaidimų vandenyje ir kitų. Socializacija per plaukimą leidžia įgytus socialinės elgsenos modelius naudoti kaip priemonę kitiems tikslams siekti (pvz., laisvalaikio užimtumas)“.

Grūdina Vandens šilumos imlumas bei laidumas daug didesni už orą. Šilumos apykaita vandenyje 25 kartus greitesnė nei sausumoje, todėl pasinėrus į vandenį iš karto juntamas šaltis. Dėl to kraujagyslės kūno paviršiuje susiaurėja, kraujo į odos paviršių atiteka mažiau, oda atšąla. Kad suaktyvėtų kraujotaka, širdis turi dirbti stipriau. Tokia nuolatinė termoreguliacijos sistemos treniruotė grūdina organizmą, didina jo atsparumą peršalimams.

Didina medžiagų apykaitą                                                                     Sausumoje būdamas ramiai žmogus sunaudoja apie 100 kalorijų šilumos per vieną valandą. Vandenyje, esant 24 laipsniams, toks šilumos kiekis sunaudojamas per 15 min., o esant 12 laipsnių temperatūrai - per 4 min. Tokį žymų šilumos netekimą turi kompensuoti padidėjusi medžiagų apykaita (tai patvirtina padidėjąs apetitas po maudymosi). Įrodyta, kad sūrus jūros vanduo šilumos atima dar daugiau, atitinkamai didėja ir medžiagų apykaita.

Stimuliuoja kvėpavimo sistemą                                                               Vandens slėgis į krūtinės ląstą vandenyje yra 12,5 kg, o plaukiant siekia 20 kg, nes prisideda dar ir vandens pasipriešinimas bei vandens tankumas. Slėgis apsunkina įkvėpimą, bet skatina ilgą gilų iškvėpimą. Visa tai stimuliuoja kvėpavimo sistemą: stiprėja kvėpuojamieji raumenys, didėja krūtinės ląsta bei jos paslankumas, didėja gyvybinis plaučių tūris.