Plaukimas ir fizinis aktyvumas vandenyje

Plaukimas – aktyvus arba pasyvus judėjimas vandenyje. Sportinio plaukimo tikslas – kuo greičiau įveikti tam tikrą atstumą tam tikru plaukimo būdu. Plaukimas laikomas viena iš sveikiausių sporto šakų, nes judant vandenyje yra mažai apkraunami sąnariai. Plaukimas – viena iš tinkamiausių veiklų žmonių nuovargiui mažinti, nerviniam stresui pašalinti, sveikatai stiprinti ( Bulotienė ir kiti, 2015). Be to, vandens temperatūra ir spaudimas skatinančiai veikia medžiagų apykaitą dėl intensyvesnio šilumos atidavimo. Teigiamai veikiama širdis, nuo kurios vandens spaudimas nuima dalį veninio spaudimo. Plaukti gali tiek sveiki, tiek įvairaus sunkumo negalią turintys žmonės. Plaukimo varžybos yra įtrauktos į vasaros Olimpinių žaidynių programą nuo pat jų atkūrimo – 1896 m.

Plaukimas, kaip žmogaus motorinis įgūdis iš esmės skiriasi nuo kitų žmogui įprastų (ėjimo, bėgimo ir pan.) tuo, kad žmogus atsiduria jam neįprastoje būsenoje: judėti reikia neįprastoje - vandens – terpėje, vandenyje netenkama tvirtos atramos, kaip judant sausumoje, vandenyje žmogus yra priverstas judėti horizontalioje, o ne vertikalioje padėtyje, kaip yra įpratęs.

Plaukimas yra naudingas žmogaus organizmui daugeliu požiūriu – tai ne tik sudegintos kalorijos bei sustiprinta širdis. Plaukimas taip pat gerina laikyseną ir padeda atsipalaiduoti. Plaukiant dirba beveik visi kūno raumenys, reikalaujantys didelių energijos sąnaudų, todėl sudeginama daug kalorijų ir aktyvėja medžiagų apykaita. Be to, plaukiant ir kūnui esant horizontalioje padėtyje, tolygiai vystosi ir tvirtėja raumenynas. Vanduo kūną atpalaiduoja – plaukimo treniruotės naudojamos ir reabilitacijai po traumų, atstatant raumenų tonusą, jėgą ir apimtis.