Valstybės teoriniai pagrindai

Valstybės sąvoka. Valstybė yra visuomenės socialinis junginys, atliekantis tokias funkcijas, kurių neatlieka jokie kiti socialiniai junginiai ar grupės.

Valstybės apibrėžimas negali apimti visų valstybei būdingų požymių, todėl jame turi atsispindėti tik svarbiausi, esminiai požymiai.

Valstybės apibrėžimų yra labai įvairių, kuriems įtakos turi įvairios filosofinės pažiūros, nacionalinės ir istorinės tradicijos. Neretai stengiamasi valstybę suvokti kaip tam tikrą idealą, kokia turi būti valstybė. Istorijos eigoje valstybės apibrėžimai labai keitėsi.

Aristotelis teigė, kad valstybė – aukščiausia ir tobuliausia laisvų žmonių bendravimo forma. Cicerono supratimu, valstybė – tai teisinio bendravimo ir bendros naudos gyvenimo forma. Viduramžiais valstybė buvo visų gyventojų gerovės garantas, dieviškoji institucija. Šv. Augustinas valstybę vadino išmintingųjų sąjunga, atsiradusia dėl bendrų reikalų ir reikalinga palaikyti santaiką. Naujųjų laikų mąstytojų valstybė buvo suvokiama kaip tobula laisvų žmonių sąjunga, sudaryta siekiant apsaugoti teisę ir bendrą naudą.

XIX-XX a. atsirado vadinamoji trijų elementų valstybės teorija, pagal kurią valstybė – tai gyvenančių tam tikroje teritorijoje ir priklausančių vienai politinei valdžiai žmonių sąjunga. Šis valstybės apibrėžimas apima tris pagrindinius valstybės elementus (požymius):

• Tauta;
• Teritorija;
• Valdžia.