XIX amžiaus (1800 – 1900 metų) spaudos istorija

Perėjimas iš XVIII į XIX a. žymi naujo spaudos istorijos periodo pradžią. XIX a. buvo jeigu ne lūžio, tai jau tikrai didelių pasikeitimų epocha, pasireiškusi naujais spausdinimo technikos išradimais, naujais leidybos ir spaudinių platinimo būdais, naujais skaitymo įpročiais.

Rinkėjai ir spaustuvininkai, leidėjai ir knygų pardavėjai, knygų skolintojai ir pirkėjai, priėmė ar buvo priversti priimti naujus spaudos gamybos ir vartojimo būdus. Technikos pažanga, racionalus darbo organizavimas ir privalomasis švietimas įtakojo vienas kitą. Nauji išradimai sumažino spaudos gamybos kaštus, masinis raštingumas lėmė augančius poreikius knygai ir pagreitino knygų srautų judėjimą iš leidėjų sandėlių į mažmenininkų lentynas.

Vienas svarbiausių XIX a. ypatumų, visų knygos gamybos procesų, pradedant nuo spaudos raidžių liejimo iki knygos įrišimo organizavimas. Nors buvo baiminamasi, visgi šis mechanizavimas neatėmė iš amatininkų darbo, nesumenkino jų gamybos gaminių kokybės, nesumažino jų pelno, nors patys spaudos gamybos kaštai ženkliai sumažėjo. Priešingai, kiekviena knygos verslo sritis, nagrinėjamu laikotarpiu nuolat kiekybiškai plėtėsi, tapo ekonomiškai saugesnė, o knygas perkanti visuomenė naudojosi didesnio produktyvumo pranašumais, geresne gaminių kokybe ir sumažėjusiomis kainomis.