Gyvenimo bei patirties sergant šizofrenija analizė

Temos praktinis socialinis aktualumas. Šizofrenija – sudėtingiausia, mįslingiausia psichikos liga. Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenimis asmenų sergančių šizofrenija asmenų yra beveik 45mln., didžioji dalis jų - 33 mln.gyvena išsivysčiusiose šalyse. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis 2012 metais Lietuvoje šizofrenija sergančių ir į įskaitą įtrauktų ligonių skaičius metų pabaigoje buvo 15,729. Pastebima ir tai, kad kasmet sergančiųjų šia liga skaičius didėja.
Požiūris į psichikos sutrikimus tebėra stigmatizuotas, įsivaizduojama, kad psichiniai ligoniai yra silpnesni žmonės, visam laikui patekę į gyvenimo nuošalę (Sučylaitė, 2006). Teigiamas visuomenės požiūris į šia liga sergančiuosius nėra formuojamas. Protinės sveikatos būklė yra susijusi su tokio vystymosi nesėkmėmis, kai netenkama galimybės aktyviai tenkinti pagrindinių žmogaus poreikių (Juodraitis, 2004) ir blogėja savijauta bei gyvenimo kokybė.
Šizofrenija sergančių asmenų gydymas orientuotas į simptomų sumažinimą ir mažai atsižvelgiama į paciento sveikatos resursų atstatymą: geresnę adaptaciją, prisitaikymą, geresnį funkcionavimą, gyvenimo kokybės gerinimą. Kadangi šizofrenija įvairiapusiškai pažeidžia asmens gyvenimo kokybę, todėl ligai gydyti svarbūs ne tik biologiniai aspekto šalinimai, bet ir psichologiniai, socialiniai veiksniai, kurie labai stipriai susiję su šizofrenija sergančio gyvenimo kokybe ir sveikata.
Tyrimo mokslinis aktualumas. Šizofrenija sergančių ligonių gyvenimo ypatumus nagrinėjo ne vienas autorius. Dilingas, Reimeris (2000), Davidonienė ir Petrauskienė (1999), Maziliauskienė (2006), Debinskas (2003), Deltuvienė (2002), nagrinėjo šizofrenijos susirgimo priežastis, simptomus ir formas Resende, Viglione, Argimon (2009) taip pat atkreipia dėmesį į sergančių šizofrenija pablogėjusį socialinį funkcionavimą ir teigia, jog šizofrenija sergantys pacientai labiau kenčia nuo negatyvių simptomų, išlieka vieniši, dažniau nusižudo, pasižymi žemesne gyvenimo kokybe. Kiti autoriai, kaip Schon, Denhov ir Topor (2009), Bellack (2006) atliko tyrimus susijusius su sergančių šia sunkia psichikos liga sveikimo procesu bei kriterijais.
Sociodemografinių faktorių įtaką šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybei tyrinėjo Warner (2003), Skantze, Malm, Pencker (1992) Kovess-Masfety ir kt., (1993) bei lygino ligos ypatumus tarp vyrų ir moterų. Tyrimo duomenimis, moterys geriau funkcionavo tokiose srityse kaip darbas, kasdieninė veikla, finansai bei draugystė. Moterų gyvenimo kokybę neigiamai veikė tokios sritys kaip gyvenimo sąlygos bei asmeninis saugumas. duomenimis, šizofrenija serganti moteris taip pat jautėsi mažiau saugi nei šizofrenija sergantis vyras.
Tyrimo problema. Efektyus šizofrenija sergančių pacientų gydymas bus pasiektas tik tada, kai medikamentinis gydymas bus susietas su sveikatos atstatymu gerinančiu ligonio psichologinę bei psichologinę būklę (Goštautas, 2007). Tam, kad tai būtų įgyvendinama, svarbu išanalizuoti koks sveikatos ir ligos santykis, kokie socialiniai veiksniai labiausiai įtakoja sveikatos gerėjimą ar blogėjimą.
Tyrimo objektas – gyvenimas bei patirtys sergant šizofrenija.
Tyrimo tikslas – ištirti asmenų gyvenimo su liga (šizofrenija) ypatumus bei patirtis.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išnagrinėti teorinę mokslinę literatūrą šizofrenijos klausimu;
2. Išanalizuoti asmenų sergančių šizofrenija gyvenimo kokybės ypatumus;
3. Atlikti tyrimą, siekiant nustatyti šizofrenija sergančių asmenų patirtis, gyvenimo ypatumus,
4. Ištirti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus bei jų vaidmenį teikiant pagalbą sergantiems žmonėms.

Darbe naudojamos sąvokos

Sveikata – „biologinė, psichologinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas” (Kalėdienė, Petrauskienė, Rimpela, 1999).
Gyvenimo kokybė – „kiekvieno individo subjektyvus savęs suvokimas kultūros ir kitų vertybių sistemoje, kurioje gyvena turėdamas tikslų, lūkesčių, rūpesčių ir vadovaudamasis gyvenimo standartais” (PSO, 1948).
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – „tai gyvenimo kokybė, apimanti fizinį, psichologinį ir socialinį sveikatos lygmenis, kaip atskiras sritis, įtakojamas asmens patirties, įsitikinimų, lūkesčių ir pojūčių” (Furmonavičius, 2001).
Simptomas – medicininės ligos pasireiškimas, požymis (Lietuvių kalbos žodynas, 2005).
Kliedesiai – klaidingi įsitikinimai nepasiduodantys korekcijai (Leonavičius, 2011).