Meniškas artimųjų netekties įprasminamas lietuvių liaudies šeimos dainose

Į liaudies kūrybą ne visada žiūrėta kaip į vertybę, kažkada ji laikyta „niekais“ ar atgyvena. Susidomėjimas tautosaka Europoje prasidėjo XVIII amžiuje, kai ją imta užrašinėti, publikuoti. Dėmesys lietuvių liaudies dainoms radosi pradėjus tyrinėti lietuvių kalbą, kai Mažosios Lietuvos evangelikų kunigas Pilypas Ruigys 1747 m. parašė lietuvių kalbos žodyną, į kurį įdėjo tris dainas – kalbos senumui ir skambumui pailiustruoti .
Šio darbo objektas – lietuvių liaudies šeimos dainos, kuriose vaizduojama tėvų netekusių vaikų buitis, našlių ir našlaičių gyvenimas. Vaikų netektis tautosakoje apdainuojama karinėse-istorinėse bei šeimos dainose. Našlaitės vargingo gyvenimo vaizdai tautosakoje yra gausiausi ir išsamiausiai perteikiami vestuvių ir šeimos dainose. Našlių dalią atskleidžia šeimos, vestuvių bei darbo dainos.
Sąvokos našlaitis (-ė) tiesioginė reikšmė – vieno arba abiejų tėvų netekęs vaikas, tačiau įvairios tautos šį žodį sieja su likimo nuskriaustojo, likusio be globos, neturtingo, vargstančio žmogaus apibūdinimu . Našlys (-ė) – vyras, kurio žmona mirusi, arba moteris, kurios vyras miręs .
Naujausi tautosakos tyrinėjimai. Netekties temą gana išsamiai pristato Jurgita Ūsaitytė įvadiniame „Lietuvių liaudies dainyno“ straipsnyje „Artimųjų netekties tema dainose“ , kur aptariami našlaičių vargai, motinos ilgesys, žmonių žiaurumas, našlės dalia bei tėvų skausmas po vaikų mirties. Daiva Vaitkevičienė straipsnyje „Dainos apie mirtį“ analizuoja našlės bei našlaitės nedalią, kur pateikia išsamią medžiagą apie tautosakinį gegutės įvaizdį, jo gretinimą su našlaite. Lilija Kudirkeinė straipsnyje „Tautosakinis gegutės įvaizdis“ taip pat plačiai nagrinėja gegutės ir našlaitės panašumus, jų įvaizdžių gretinimą.
Rasos Šukienės straipsnyje „Nedalios raiška našlaičių dainose“ dėmesys skiriamas socialiniam našlaičių statusui visuomenėje, komplikuotoms jų gyvenimo peripetijoms ir emocinėms būsenoms. Dainų funkcija vestuvių apeigose plačiausiai atskleidžiama jos daktaro disertacijoje „Našlaitės vestuvinės dainos lietuvių vestuvinių dainų kontekste: žanro identifikacija ir melodijų tipologija“ . Vestuvių tematika, socialinė nelygybė našlaičių gyvenime išsamiai aptariama ir Donato Saukos knygoje „Tautosakos savitumas ir vertė“ . Balys Sruoga trumpai aptaria našlaičių dainų panašumą raudoms knygoje „Lietuvių liaudies dainų rinktinė“ .
Literatūros ir šaltinių apžvalga. Kūriniai, apdainuojantys artimųjų netektį jau randami pirmuosiuose spausdintuose lietuvių liaudies dainų rinkiniuose. Po vieną kitą jų paskelbė Liudvikas Rėza, Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius, o kur kas daugiau jų buvo rasta XIX a. pabaigos – XX a. pirmųjų dešimtmečių Georgo Heinricho Friedinando Neselmano, Antano Juškos, Jono Basanavičiaus, Viliaus Kalvaičio, Aukusto Roberto Niemio ir Adolfo Sabaliausko dainų leidiniuose.
Vanda Misevičienė straipsnyje „Lietuvių liaudies šeimos dainų klasifikacija“ trumpai aptaria šeimos dainų sampratą, išskiria netekties temą, kur analizuoja tėvų skausmą netekus vaikų, našlaičių ir našlių dalią. Trumpai našlių, našlaičių raišką dainose taip pat analizuoja Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė bei Donatas Sauka tautosakos vadovėliuose.
Darbe naudoti šie dainų tekstų šaltiniai: „Lietuvių liaudies dainyno“ keturioliktasis tomas – Šeimos dainos. Dainos artimųjų netekties tematika tik XX a. pabaigoje baigtos skelbti keturiolikto „Lietuvių liaudies dainyno“ trečiajame tome „Šeimos dainos“. Šis dainynas pirmasis ir kol kas vienintelis leidinys, aprėpiantis visą lietuvių dainuojamąją tradiciją netekties tematika. Jis yra parengtas „Lietuvių liaudies dainų katalogo“ savarankiško šeimos dainų skyriaus pagrindu, kuriame yra beveik 8000 variantų, sudarančių 125 dainų tipus. Dainų tekstai taip pat imti iš Antano Juškos dainų rinkinio „Lietuviškos svodbinės dainos“ .
Darbo tikslas – atskleisti menišką artimųjų netekties įprasminamą lietuvių liaudies šeimos dainose. Tikslo buvo siekiama keliais metodais. Aprašomasis metodas buvo naudojamas atskleidžiant šeimos dainų sampratą ir jų vietą etnokultūroje. Interpretacinis metodas pasitelktas perteikti šeimos dainose vaizduojamų žmonių skausmą netekus artimojo.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti, kokią vietą šeimos dainos užima etninėje kultūroje.
2. Aptarti netekties motyvų meninę raišką.
3. Išanalizuoti, kaip šeimos dainose meniškai įprasminama tėvų nedalia (dukters/sūnaus netektis).
4. Išanalizuoti našlaičio likimo esmę.
5. Išanalizuoti našlės gyvenimo peripetijas.