Pedagogų lūkesčiai socialinio pedagogo darbui mokykloje

Šiuolaikinėje visuomenėje daugelis reiškinių ir žmogaus sukurtų materialių bei intelektualių vertybių padeda kurti progresyvią visuomenę, užtikrinti žmogaus gyvenimo gerovę. Tačiau yra susiduriama ir su įvairiomis socialinėmis problemomis, kurios ypatingai didelę riziką sukelia labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, tame tarpe vaikams ir jauniems žmonėms.
Lietuva kaip ir kitos valstybės, susirūpinusi socialinių problemų plitimu ir siekdama veiksmingai jas spręsti pradėjo kurti socialinės apsaugos sistemą ir skatinti profesionalų socialinių paslaugų organizavimą bei teikimą. Kadangi didesnę dalį savo dienos laiko vaikai ir jauni žmonės praleidžia mokykloje, pradėta rūpintis čia dirbančių specialistų kvalifikacija. Taip atsirado socialinio pedagogo etatas.
Socialinio pedagogo etatas Lietuvoje atsirado 2001 m., ir šiuo metu socialinių pedagogų etatai steigiami ne tik bendrojo lavinimo, tačiau taip pat specialiosiose, internatinėse, jaunimo, bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose, vaikų dienos centruose ir kitose įstaigose, teikiančiose socialines paslaugas ir/ar atliekančiose ugdymo funkciją. Socialinis pedagogas yra bene pagrindinis specialistas, besirūpinantis vaiko gerove, pozityvia integracija visuomenėje ir tinkamų sąlygų teigiamam socializacijos procesui sukūrimu. Tam, kad socialinis pedagogas galėtų tinkamai atlikti jam pavestas funkcijas, būtina sukurti tinkamas specialisto darbo sąlygas. Šiuo atveju svarbi yra ne tik fizinė aplinka, darbo priemonės – didelę svarbą įgyja mokyklos bendruomenės lūkesčiai, keliami socialinio pedagogo darbui bei tarpusavio santykiai tarp socialinio pedagogo ir mokyklos bendruomenės narių. Teigiamų tarpusavio santykių kūrimas yra vienas iš svarbiausių, tačiau tuo pačiu metu ir sudėtingiausių socialinio pedagogo darbo uždavinių. Ypatingai didelę įtaką santykiams turi pedagogų lūkesčiai socialinio pedagogo darbui mokykloje. Socialiniam pedagogui tenka nemažai bendrauti su pedagogais. Pedagogai gali suteikti daugiausia informacijos apie vaikus – pedagogai su vaikais praleidžia daug laiko, kadangi būna su jais pamokų metu, organizuoja papildomą veiklą ir pan. Pedagogai dažniausia kreipiasi į socialinį pedagogą su klausimais kaip spręsti vaikų nelankomumo, netinkamo elgesio, kitas problemas, susijusias su mokiniais. Tokiu atveju teigiamas bendravimas tarp socialinio pedagogo ir pedagogų yra vienas iš svarbiausių veiksnių teikiant pagalbą mokiniams.
Darbui parengti naudojamasi lietuvių ir užsienio autorių moksliniais darbais. Socialinio pedagogo veiklą ir jos ypatumus Lietuvoje ypač giliai nagrinėjo ir plačiai aprašė tokie autoriai kaip G. Kvieskienė, V. Indrašienė, I. Leliūgienė, S. Jonušaitė, J. Vaitkevičius, V. Kučinskas, R. Kučinskienė ir kt. Socialinių problemų sprendimo procesą mokykloje ir socialinio pedagogo vaidmenį šiame procese nagrinėja ir užsienio autoriai, pvz., E. Anderson, K. Oxtoby, C. Cameron, J. Kornbeck, W.A.C. Stewart ir kt. Taip pat darbe analizuojami teisiniai dokumentai ir įstatymai, reglamentuojantys socialinio pedagogo darbą.
Pastebėta, kad trūksta gilesnių tyrimų, kurie atskleistų kaip socialinio pedagogo profesiją suvokia mokyklos administracija, pedagogai, kiti mokyklos bendruomenės nariai. Atsižvelgiant į socialinio pedagogo ir pedagogų bendravimo ir bendradarbiavimo santykių svarbą, tyrimus, atskleidžiančius pedagogų lūkesčius socialinio pedagogo darbui būtina tęsti.
Darbo tikslas – analizuoti pedagogų lūkesčius, keliamus socialinio pedagogo darbui mokykloje.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią socialinio pedagogo veiklą mokykloje, šios veiklos ypatumus.
2. Taikant anketinės apklausos metodą tirti pedagogų požiūrį į socialinio pedagogo veiklą mokykloje ir lūkesčius, keliamus šiai veiklai.
3. Taikant interviu metodą tirti socialinių pedagogų nuomonę apie jų veiklą mokykloje, jos trūkumus ir stiprumus.
4. Remiantis tyrimo duomenimis, pateikti rekomendacijas dėl socialinio pedagogo veiklos mokykloje tobulinimo galimybių.
Darbo objektas – pedagogų lūkesčiai socialinio pedagogo darbui.
Hipotezė – socialinio pedagogo veikla mokykloje neatitinka pedagogų lūkesčių.
Darbo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė.
2. Anketinė apklausa.
3. Struktūruotas interviu.
Baigiamajame darbe atskleidžiamos šios profesinės kompetencijos:
1. Socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui organizavimas:
1.1. Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius.
3. Saugios ugdytinio aplinkos kūrimas:
3.1. Vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam funkcionavimui.
4. Bendradarbiavimas su ugdytojais ir institucijomis, turinčiomis įtakos vaiko ugdymui:
4.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo institucijomis bei kitomis organizacijomis.
5. Socialinio pedagogo profesinės veiklos tobulinimas:
5.1. Vertinti, organizuoti ir tobulinti socialinio pedagogo praktiką.
5.2. Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.