Socialinio pedagogo darbas su delikventinio elgesio vaikais bendrojo lavinimo mokykloje

Temos aktualumas ir naujumas. Socialinis pedagogas, naudodamasis socialinės komunikacijos metodais ir mechanizmais, valdydamas pozityviosios socializacijos procesus, kasdien susiduria su sudėtingais iššūkiais, kurie susiję ne tik su vaiku, bet ir jo šeima, mokykla, kitais socializacijos agentais (Kvieskienė, 2007).
Sudėtingas situacijas socialiniams pedagogams tenka spręsti dirbant su delinkventinio elgesio mokiniais. Delinkventinis vaikų elgesys yra viena iš pagrindinių šiuolaikinių socialinių-pedagoginių problemų. Pastarąjį dešimtmetį, anot E. Vileikienės (2005), Lietuvoje vis dažniau atkreipiamas dėmesys į nepilnamečius delinkventus, jų daromus pažeidimus ir nusikaltimus. Delinkventiniu elgesiu pasižymi padidintos rizikos vaikai ir paaugliai, kuriems taikomos visuomeninio poveikio priemonės. Tokio elgesio mokiniams svarbu užtikrinti tinkamą socialinę pedagoginę pagalbą.
Mokslinėje literatūroje socialinių pedagogų veikla bendrojo lavinimo mokykloje analizuojama G. Kvieskienės (2000, 2002, 2005, 2007), I. Leliūgienės (2003), R. Čepuko (1999), J. Černeckienės (2007), J. Buzaitytės-Kašalynienės (2003) ir kt. autorių darbuose. Pasak R. Čepuko (1999), socialinių pedagogų ugdytiniai yra vaikai iš nedarnių, girtaujančių, skurdžiai gyvenančių šeimų, taip pat sunkiai auklėjami, blogai besimokantys, toksines medžiagas vartojantys vaikai. Teikiant pagalbą tokiems mokiniams svarbus ne tik socialinių pedagogų, bet ir pedagogų, kitų specialistų vaidmuo. Tačiau J. Buzaitytės-Kašalynienės (2003) tyrimas atskleidė, kad socialiniai pedagogai specialistų komandoje dirba retai, dažniausiai savarankiškai ir tik prireikus konsultuojasi su kitais mokykloje dirbančiais specialistais. Tai galima vertinti kaip jų veiklos trūkumą, nes jie turėtų dirbti ne pavieniui, o burti aplink save komandą, į kurią įeitų kiti specialistai, klasių auklėtojai, mokytojai, tėvai, mokyklos savivaldos atstovai ir kuri kompleksiškai ir visapusiškai spręstų moksleivių socialines psichologines problemas.
LR Švietimo ir mokslo ministro įsakyme „Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo“ (2002) teigiama, kad pagrindinis socialinio pedagogo veiklos tikslas – vaiko gerovė, saugumas siekiant pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant visavertę asmenybės raišką, pilietinę brandą.
Bendrojo lavinimo mokykloje vykdydamas savo pareigas socialinis pedagogas pirmiausia turi išsiaiškinti mokinio socialinę padėtį, gyvenimo sąlygas, aplinką, interesus, siekius, jų realizavimo galimybes ir tai žinodamas, numatyti veiklos programą, į kurią įtraukia asmenis, reikalingas priemones ir organizuoja visą veiklą, kuri teiktų pagalbą globotiniui. Svarbi socialinio pedagogo sritis – diagnozuoti mokinio asmenybės vystymąsi ir jo socializavimo, integravimo į socialinę, kultūrinę aplinką, raidą ir remiantis tuo planuoti tolimesnę veiklą.
Šiuo darbu tikimasi išanalizuoti socialinio pedagogo veiklos ypatumus bendrojo lavinimo mokykloje, nustatyti, kaip ir kokią pagalbą šis specialistas suteikia delikventinio elgesio mokiniams.
Darbo tikslas – išanalizuoti socialinio pedagogo veiklą bendrojo lavinimo mokykloje dirbant su delikventinio elgesio vaikais.
Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
1. Išanalizuoti socialinio pedagogo veiklos kryptis ir funkcijas bendrojo lavinimo mokykloje.
2. Išanalizuoti socialinio pedagogo veiklą bendrojo lavinimo mokykloje, teikiant pagalbą delikventinio elgesio vaikams.
3. Išanalizuoti delikventinio elgesio vaikams reikalingą pagalbą ir bendradarbiavimo su pedagogais svarbą, teikiant pagalbą delikventinio elgesio vaikams, jos teikimo galimybės.
4. Atskleisti socialinio pedagogo edukacinės pagalbos galimybes delikventinio elgesio vaikams.
5. Ištirti socialinio pedagogo pagalbos delikventinio elgesio vaikams ypatumus.
Tyrimo objektas – socialinio pedagogo veikla dirbant su delikventinio elegesio vaikais.
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros, statistikos duomenų, dokumentų analizė.
2. Anketinė apklausa.
3. Tyrimo duomenų analizė.
Darbo struktūra. Darbą sudaro 49 puslapiai, 2 lentelės, 16 paveikslų, 2 priedai. Naudotasi 24 literatūros ir kitais informaciniais šaltiniais, teisės aktais.