Naujo produkto įsisavinimo strategija UAB „Mantinga“ pavyzdžiu

Šiuolaikinis pasaulis pasižymi globalizacijos procesų plėtra, kuri ekonomikoje pasireiškia per internacionalizacijos ir modernizacijos procesus, besiplečiantį tarptautinį išteklių ar gamybos veiksnių (darbo jėgos, kapitalo, prekių) judėjimą. Šie vykstanti procesai iškelia rimtas mūsų šalies įmonėms konkurencingumo didinimo globalinėje rinkoje ir su tuo susijusias modernizacijos problemas. Inovacinė veikla ir inovacinių procesų plėtojimas įmonėje palengvina šių problemų sprendimą.
Inovacijos yra vienas iš svarbiausių veiksnių, užsitikrinančių konkurencinį pranašumą versle. Europos Sąjunga (ES), siekdama didinti ekonomikos konkurencingumą, didelį dėmesį skiria inovacijų plėtros analizės studijoms. Nors šios studijos ir buvo rengiamos nacionaliniame bei atskirų verslo šakų lygmenyje, daugelio jų tyrimo objektu buvo inovacijų sistemos strateginiai elementai, vadybinių procesų organizavimas, inovacijų teikiamos naudos įvardinimas, nacionalinės inovacijų strategijos svarba (R. Krušinskas, A. Vasiliauskaitė, 2005). Tačiau ypatingai šalyse, naujosiose ES narėse, inovacijų strategijų įgyvendinimas yra sudėtingas. Tai įtakoja aiškių inovacijų diegimo versle modelių, kuriuos būtų galima pritaikyti atsižvelgiant į įmonės pasirinktą strategiją, technologijos vystymosi etapą ar priimtiniausią inovacijos finansavimui lėšų šaltinį, nebuvimas. Šių modelių nebuvimas šalyse, tokios kaip Lietuva, kur įmonės yra vis dar orientuotos į darbui imlų verslo organizavimo procesą, sąlygoja žemą bendrą pramonės konkurencingumą ir menkas įmonių konkurencinio pranašumo tarptautinėse rinkose perspektyvas, ypač mažėjant pigios darbo jėgos ištekliams.
Šiuolaikinės globalinės ekonomikos išskirtinis bruožas - didėjanti inovacijų įdiegimo svarba ūkio subjektams, funkcionuojantiems visuotinės konkurencijos sąlygomis. Ženklus produktų, paslaugų, technologijų, organizacinių metodų gyvavimo ciklų trumpėjimas verčia įmones nuolat ieškoti inovacijų, kurti naujus produktus, diegti naujas technologijas. Atsiranda "žinių įmonės", kurių veikla grindžiama savo darbuotojų ir išorinių partnerių žiniomis, plačiu mokslo, meno, technikos, išradybos rezultatų panaudojimu pramonės plėtroje visuomenės poreikiams tenkinti. Nesvarbu kokia forma, tačiau naujų produktų vystymas, diegimas visada bus gyvybiškai svarbia kiekvienos įmonės dalimi. Nenutrūkstantis, nuolat atsinaujinantis produkcijos tobulinimas ir naujovių diegimas, didesni ar mažesni žingsniai šioje srityje, mokslo ir technikos laimėjimai visuomet ves prie tikrojo įmonės klestėjimo ir padės jai išgyventi konkurencinėje rinkoje.
Temos aktualumas. Naujo produkto kūrimas ir įvedimas į rinką visada buvo daugelio Europos, Amerikos ir kitų pasaulio regionų įmonių dėmesio centre. Šia tema labai susidomėta buvo praeito dešimtmečio pradžioje. Pastaruoju metu Lietuvos ir kitų valstybių marketingas akcentuoja verslo įmonių ryšius su aplinka bei marketingo komplekso elementus – prekę, kainą, paskirstymą ir rėmimą. Šiandien absoliuti valdžia priklauso gerai informuotam vartotojui. Jis sprendžia, kas turi būti gaminama, pateikia naujo produkto idėjas. Naujo produkto įvedimo sėkmę lemia įmonės būsimą pelną arba nuostolius.
Darbe sprendžiama problema: neaiškios naujo produkto įsisavinimo strategijos formavimas.
Darbo tikslas: išanalizuoti naujo produkto įsisavinimo strategijos formavimą, remiantis UAB „Mantinga“ pavyzdžiu.
Darbo uždaviniai:
• Išanalizuoti teorinius naujo produkto sampratos aspektus.
• Pateikti naujo produkto kūrimo priežastis bei įvardinti kokie galimi kūrimo sprendimo variantai;
• Apibūdinti kokia yra naujo produkto įsisavinimo strategija ir kaip ji formuojama;
• Išanalizuoti naujo produkto įsisavinimą UAB „Mantinga“ pavyzdžiu;
• Analizuoti UAB „Mantinga“ naujų produktų kūrimo ir įsisavinimo procesą.
Darbo objektas: naujo produkto įsisavinimo strategija.
Darbo metodai:
• Mokslinės literatūros analizė;
• Kiekybinis tyrimo metodas.
Darbo struktūrą sudaro dvi pagrindinės dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje pateikiama informacija apie naujo produkto sampratą, kūrimo priežastis, įsisavinimo strategiją. Praktinėje dalyje pristatoma tiriama įmonė, analizuojamas naujo produkto įsisavinimo procesas, daroma apklausa ir pateikiama jos rezultatų analizė. Išvadose pateikiama svarbesni veiksniai, pastebėjimai.