Krikščioniška tradicija Jono Aisčio ir Kazio Bradūno poezijoje

38 psl. / 11488 žod.

Ištrauka

Jonas Aistis – vienas talentingiausių neoromantikų kartos Lietuvos poetų, padovanojęs savo tautai ne vieną eilėraščių rinkinį ir neatsitiktinai pramintas nuskriausto žmogaus dainiumi. Jau nuo pirmųjų kūrinių atsiskleidė ypatingas, savitas bei originalus poeto žodis ir gebėjimas meistriškai jį valdyti. Dar 1932 metais buvo išleistas pirmasis rinkinys, pavadinimu Eilėraščiai. Šis debiutas tapo ryškiu poetinio talento simboliu. Alfonsas Nyka Niliūnas straipsnyje „Jono Aisčio poezijos paraštėje“ teigia, kad „<...> visiems – tiek skaitytojams, tiek kritikams – buvo aišku, kad su šiuo debiutiniu jauno poeto rinkiniu lietuvių poezija pakilo į naują pakopą, emocijų bei pojūčių kultūra „pasivydama“ Vakarus ir išsivaduodama iš lig tol kone privalomo provincialumo, instituciniu tapusio trafaretinio patriotizmo etc.“[1] Šio neoromantikų kartos poeto kūryboje sutelpa ne tik stiprus emocijų ir pojūčių krūvis, bet aukščiausią estetinį poveikį eilėms suteikia jautrus, kartais skaudus, koncentruotos rezignacijos ir graudulio bei savigraužos kupinas žodis. Iš tokių žodžių gimę melodingi eilėraščiai virto liaudies dainomis. Jonas Grinius praminė Aistį nuskriausto žmogaus dainiumi, o Jūratė Petrikaitė straipsnyje „Liaudies dainomis virtę Jono Aisčio eilėraščiai“ rašo: „Dauguma Aisčio eilėraščių, sukūrus arba pritaikius jiems melodijas, buvo pradėti dainuoti apie 1936 m. tuometinių Vilkaviškio gimnazijos vyresniųjų klasių gimnazistų. Šių įvykių liudytojas – poetas Kazys Bradūnas, kuris tuo metu mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje.“[2] Apskritai būtų galima teigti, jog J. Aisčio poezija – tai atskiras, ryškus ir prieštaringas pasaulis, kuriame susikerta džiaugsmas ir liūdesys, pasiryžimas ir pasidavimas, meilė ir neapykanta, tikėjimas ir stagnacija. Rimvydo Šilbajorio straipsnyje „Sopulio užkeikta mįslė“ ši mintis iš dalies pagrindžiama: „Didis ir džiugus poeto pašaukimas perduoti skaitytojui gyvybės balsą. Tas balsas turi stebuklingą galią kurti ištisus pasaulius.“[3] Aisčio sukurtuose pasauliuose svarbią vietą užima ir tikėjimo tema. Eilėraščiuose ryški krikščioniška tradicija: lyrinis subjektas kreipiasi į Jėzų Kristų, krikščionių šventuosius, Mergelę Mariją, taip pat netrūksta religinės simbolikos ir krikščioniško tikėjimo ženklų.

[1] Jonas Aistis, Raštai I, Čikaga: Draugo spaustuvė, 1988, p. 405.

[2] http://www.llti.lt/failai/e-zurnalai/TD29/17-Petrikaite.pdf p. 191.

[3] Rimvydas Šilbajoris „Sopulio užkeikta mįslė“, in: Liūtas Mockūnas (sud.), Egzodo literatūros atšvaitai: išeivių literatūros kritika 1946-1987, Vilnius: Vaga, 1989, p. 235.


Turinys

  • ĮVADAS.3
  • KRIKŠČIONIŠKA TRADICIJA IR MALDA8
  • 1 Maldos dinamika Jono Aisčio poezijoje.9
  • 2 Žemiškoji malda Kazio Bradūno poezijoje.12
  • III. KRIKŠČIONIŠKAS LIAUDIES PAMALDUMAS.15
  • Sopulingosios Dievo Motinos kančia ir Kristaus – Rūpintojėlio vaizdinys Jono Aisčio eilėraščiuose17
  • 2 Kryžių kalnas ir liaudiškoji Mikelandželo „Pieta“ Kazio Bradūno eilėraščiuose.20
  • KRIKŠČIONIŠKAS ŠVENTŲJŲ VAIZDINYS.24
  • 1 Šventųjų kančios prasmingumas Jono Aisčio poezijoje.25
  • 2 Šventųjų gundymai ir mirtis Kazio Bradūno poezijoje.27
  • IŠVADOS.30
  • SANTRAUKA32
  • VII.  SUMMARY33
  • VIII. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA35
  • METRIKA37
  • X. BIBLIOGRAPHIC DESTRIPTION  37

Literatūros sąrašas

VIII. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

  1. Aistis Jonas, Raštai I
  2. Aistis Jonas, Raštai II
  3. Bradūnas Kazys, Sutelktinė I, Vilnius: Aidai, 2001.
  4. Bradūnas Kazys, Sutelktinė II, Vilnius: Aidai, 2001.

  1. Ališauskas Vytautas (sudarytojas), Baronas Darius, Černius Remigijus, Jovaiša Liudas, Paknys Mindaugas, Raila Eligijus, Streikus Arūnas, Subačius Paulius, Krikščionybės Lietuvoje istorija, Vilnius: Aidai, 2006.
  2. Babonaitė-Paplauskienė Virginija, Kazys Bradūnas: Archyvai: Archyvinis leidinys, Kaunas: Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2016.
  3. Buračas Balys, Lietuvos kaimo papročiai, Vilnius: Mintis, 1993.
  4. Čiočytė Dalia, Literatūros teologija: teologiniai lietuvių literatūros aspektai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013.
  5. Dogminė konstitucija apie Dievo apreiškimą, in: Visuotinio Vatikano II Susirinkimo dokumentai, 1965. [žiūrėta – 2018-05-18]. Prieiga per internetą: http://www.lcn.lt/b_dokumentai/vatikano_2s/dei-verbum.html#s25
  6. Dulskis Romualdas, Maldos teologija ir pašaukimai, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007.
  7. Jakaitė Dalia, „Šatrijos“ draugija lietuvių literatūros istorijoje: mokslinė monografija, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.
  8. Jakaitė Dalia, „Šventieji, pranašai ir jų erdvė XXI amžiaus lietuvių lyrikoje“, in: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 40, Vilnius, 2017, [žiūrėta – 2018-05-23]. Prieiga per internetą: http://www.lkma.lt/site/archive/metrastis/XL/lkma-metrastis_t40_Jakaite.pdf
  9. Jasaitis Juozas, Kas yra kūryba: lietuvių egzodo rašytojai apie kūrybą, Kaunas: Šviesa, 1992.
  10. Jonutytė Jurga, Tradicijos sąvokos kaita. Monografija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011.
  11. Keliuotis Juozas, , Meno tragizmas: studijos ir straipsniai apie literatūrą ir meną, sudarė Jasionienė Rūta. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.
  12. Kulbokas Vladas, Lietuvių religinė poezija, Putnam (Conn): Krikščionis gyvenime, 1982.
  13. Liaudiškojo pamaldumo ir liturgijos vadovas. Dievo kulto ir sakramento kongregacija. Bažnyčios žinios, 2003, Nr. 11 – 14. [žiūrėta – 2018-05-17]. Prieiga per internetą: http://www.lcn.lt/b_dokumentai/vadovai/liaudiskojo_pamaldumo_ir_liturgijos.html#_liaudiskasis
  14. Lietuvos dailės muziejaus Lietuvos tūkstantmečio programos paroda, Krikščionybė Lietuvos mene, Vilnius: Baltos lankos, 1999.
  15. Maceina Antanas, Saulės giesmė: Šventasis Pranciškus Asyžietis kaip krikščioniškojo gyvenimo šauklys, Vilnius: Katalikų pasaulio leidykla, 1991.
  16. Motuzas Alfonsas, Katalikų liaudies pamaldumo praktikos Lietuvoje, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005.
  17. Nagys Henrikas, „Nuo žmogaus žemės iki žemės žmogaus“, in: Liūtas Mockūnas (sudarytojas), Egzodo literatūros atšvaitai: Išeivių literatūros kritika, 1946-1987, Vilnius: Vaga, 1989.
  18. Paltarokas Kazimieras, Karalaitis Šventasis Kazimieras, Vilnius: Danielius, 2010.
  19. Petrikaitė Jūratė, „Liaudies dainomis virtę Jono Aisčio eilėraščiai“, in: ISSN 1392–2831 Tautosakos darbai XXII (XXIX) 2005. [žiūrėta – 2018-05-09]. Prieiga per internetą: http://www.llti.lt/failai/e-zurnalai/TD29/17-Petrikaite.pdf
  20. Raugas Balys, Šventojo Kazimiero penkšimtis, Bruklinas: Šv. Kazimiero 500 metų mirties sukakties centrinis komitetas, 1985.
  21. Skrupskelytė Viktorija, „Jonas Aistis“, in: Kazys Bradūnas, Rimvydas Šilbajoris (redaktorius), Lietuvių egzodo literatūra 1945-1990, Čikaga, 1992.
  22. Šilbajoris Rimvydas, „Sopulio užkeikta mįslė“, in: Liūtas Mockūnas (sudarytojas), Egzodo literatūros atšvaitai: išeivių literatūros kritika 1946-1987, Vilnius: Vaga, 1989.
  23. Šventas Izidorius artojas. [žiūrėta – 2018-05-25]. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-05-15-sv-izidorius-artojas/7501
  24. Šventasis Raštas, Vilnius: Katalikų pasaulis, 1999, p. 2027.
  25. Vaičiulaitė-Kašelionienė Nijolė, Komparatyvistikos pagrindai,Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006.
  26. Vaišnora Juozas, Marijos garbinimas Lietuvoje, Roma: Lietuvių katalikų MA, 1958.
  27. Voraginietis Jokūbas, Aukso legenda, arba šventųjų skaitiniai, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008.
  28. Vorgrimler Herbert, Naujasis teologijos žodynas, Kaunas: Katalikų interneto tarnyba, 2003.

Reziumė

Autorius
vieneri.metai
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Literatūra
Kaina
€11.67
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgs 16, 2022
Publikuotas
2018 m.
Apimtis
38 psl.

Susiję darbai