Antano Strazdo asmenybė. Dainiškoji poezija: lyrinė lietuvių dainų tradicija A. Strazdo idilėje „Strazdas“

Antanas Strazdas (1760 – 1833) – lietuvių poetas. Jo kūryba – reikšmingas periodas lietuvių literatūros istorijos vystimuisi savo tematiniu plėtojimu, kalbiniu žaismingumu, pateikimo forma. Strazdo poezija iš tiesų turėjo didelę estetinę ir idėjinę reikšmę, O ypatingai didelio dėmesio sulaukė jo idilė „Strazdas“.

Antano Strazdo liaudiška pasaulėjauta atsispindi ir jo kūryboje. Visą gyvenimą praleidęs tarp baudžiauninkų jis gyveno liaudies vargais ir lūkesčiais, turėjo gilų ir sudėtingą vidinį pasaulį. Tai patvirtina poeto asmenybės spalvingumą, demokratiškumą, dvasinį gilumą. Ryškiausia Strazdo poezijos stiliaus ypatybė – lyrizmas, kuris yra artimas liaudies dainų lyrizmui. Emocijos reiškiamos mažybiniais, maloniniais daiktų vardais. Jų daugiausia ten, kur vaizduojama skriaudžiamojo dalia ar žavėjimasis gamta ( pavyzdžiui, „Giesmėje apie siratas“, kur tiek daug užuojautos vargšui našlaitėliui, kalbama vien deminutyvais: Eisiu jau aš ant kapelio/ Budinti savo tėvelio;/ Šauksiu motinėlės/ Balsu gegužėlės,-/Ar neužgirs?). Taigi, deminutyvai, mažybiniai, maloniniai žodžiai – vienas ryškus bruožas A, Strazdo kūryboje, pasireiškiantis skriaudžiamojo dalioje ir kūryboje apie gamtą.