Mažoji bendrija:samprata ir jos statuso reguliavimo problematika

Temos aktualumas. Dar 2012 m. buvo pripažinta ir įteisinta verslo vystymo forma – mažoji bendrija. Nepaisant mažosios bendrijos privalumų, kaip minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo netaikymo, ribotos dalyvių atsakomybės įtvirtinimo, supaprastintos valdymo organų struktūros ir kita, praktikoje kyla tam tikrų probleminių klausimų. Kaip partnerystės ir bendrovės požymių derinimo būdu sukurta mažoji bendrija kelia teisinį neapibrėžtumą dėl šios formos vietos kitų verslo organizavimo formų kontekste. Kyla klausimas, ar mažoji bendrija yra partnerystės porūšis, bendrovės porūšis ar atskiras teisinis institutas Lietuvos įmonių teisėje. Šių klausimų neištyrimas ateityje keltų teisinį neaiškumą. Dėl minėtų probleminių klausimų analizė reikalauja išsamesnio tyrimo. Todėl darbe ir nagrinėjama Mažosios bendrijos teisinio reglamentavimo ypatumai.

Darbo tikslas – išanalizuoti mažosios bendrijos sampratą ir jos statuso reguliavimo problematiką.

Uždaviniai:

1. Nustatyti mažosios bendrijos teisinės formos įtvirtinimą lėmusias priežastis.

2. Atskleisti mažosios bendrijos sampratos kilmę.

3. Nustatyti mažosios bendrijos teisinio reglamentavimo ypatumus.

4. Atskleisti mažosios bendrijos kaip teisinės formos įtvirtinimo tikslingumą.

Darbo objektas. Mažoji bendrija, kaip verslo organizavimo forma.

Darbo metodai. lyginamasis metodas, istorinis, apibendrinimo ir teisinės literatūros analizė.