Mokestiniai ginčai su muitine: jų samprata, specifika bei teisinio reguliavimo pagrindai

Mokestinis ginčas – interesų nesutapimas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus. Šis interesų nesutapimas yra savarankiška teisinių ginčų dalis, kuriai įstatymai numato specifinę nagrinėjimo procedūrą. Verta paminėti pagrindinius mokestinių ginčų subjektus - mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius bei kitus subjektus – atstovas, liudytojas, ekspertas, specialistas, vertėjas ir kiti. Mokestiniai ginčai kyla esant šioms sąlygoms:

• mokesčių administratorius atlieka mokesčių mokėtojo patikrinimą;
• mokesčių administratorius nustato patikrinimo metu mokesčių įstatymų pažeidimus, surašo patikrinimo aktą bei priima dėl jo sprendimą ir įstatymo nustatyta tvarka įteikia mokesčių mokėtojui, dėl ko kai sprendimas prieštarauja materialiniams mokesčių mokėtojo interesams ir jis nesutinka su sprendimu įvyksta mokestinis ginčas, priešingu atveju mokestinis ginčas neįvyksta.

Mokestiniai ginčai pradedami nagrinėti tam tikromis stadijomis. Pirmoji stadija – ikiteisminė stadija, antroji stadija – teisminė. Visgi, mokesčių mokėtojas gali kreiptis ir į teismą. Tokį skundą mokesčių mokėtojas gali paduoti arba Mokestinių Ginčų komisijai arba tiesiogiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Mokestiniai ginčai būna ir dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų ar delspinigių mokėjimo, dėl permokėtų sumų įskaitymo, dėl netinkamo vienos ar kitos pusės teisių ir pareigų vykdymo. Mokesčių mokėtojas dažniausiai nusižengia neteisingai apskaičiuodamas mokesčius, ne laiku juos sumokėdamas, neatlikdamas kitos mokestinės prievolės, kurią jam nustato mokesčių administratorius ar įstatymas.