Administracinės teisės raida ir reguliavimo dalyko kaita

Administracinė teisė yra kūrybiška, kintanti teisės šaka. Tai pati „tarpdiscipliniškiausia“ teisės šaka, atsipindinti visuomenės papročius, išprusimą, mąstymą, pasaulėjautą, kultūrą, šalies technologinį išsivystymą. Todėl administracinės teisės raidos išmanymas yra labai svarbus, norint tinkamai suvokti ir suprasti atskirų šalių istoriją, vystymąsi, šiandieninę situaciją.
Administracinė teisė yra jauna teisės šaka, susiformavusi tik naujaisiais laikais, nors jos ištakos glūdi jau Senovės Romos laikų viešojoje teisėje, kuri rėmėsi tezėmis apie valdžią bei pavaldumą ir apėmė imperatyvias normas. Šiuolaikinės administracinės teisės tėvyne laikoma Prancūzija. Konstitucinės teisės tyrinėtojas A. V. Dicey tvirtina, jog administracinė teisė susiformavo Napoleono valdymo laikotarpiu, maždaug XVIII a. pab. Nors tiksliau būtų teigti, jog didžiausią įtaką administracinės teisės gimimui padarė Didžioji Prancūzijos revoliucija. Jos metu atsiradusios valdžių padalijimo, piliečių laisvių ir lygybės idėjos lėmė ir viešojo administravimo susiformavimą, o tais pačiais metais priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija iki šiol lieka Prancūzijos administracinės teisės šaltiniu. Šios teisės šakos, be kurios šiandien jau neįsivaizduojamas valstybės valdymas, susiformavimą galima sieti ir su tokiomis aplinkybėmis: 1) daugėjo valstybės funkcijų; 2) didėjo biurokratinis aparatas; 3) atsirado specialių savo prigimtimi teisės aktų, reguliuojančių vykdomosios valdžios veiklą; Napoleono nepasitikėjimas teismais, atvedė prie to, jog susiformavo idėja, kad administravimo veikloje kilusias problemas galėtų būti kompetentinga nagrinėti tik pati administracija. Taip buvo įkurta Valstybės taryba, sprendusi administracinius ginčus. Vėliau įkurtos ir prefektūrų tarybos. Pamažu susiformavo administracinio teisėjo teorija. Prancūzijoje atsiradusi administracinė teisė įgavo Droit administratif pavadinimą.