Klaipėdos apskrities kultūros įstaigų teritorinis pasiskirstymas ir problemos

Kultūra – tai įvairialypis ir daugiakryptis procesas, apjungiantis visuomenės bei individo kūrybinę veiklą, kultūros vartojimą ir dalyvavimą kultūros vyksme, atskleidžiantis įvairiomis kūrybinės raiškos formomis bei būdais. Valstybės vykdoma kultūros politika sudaro atitinkamas sąlygas visuomenės bei individo kultūrinei veiklai, kultūros vertybių kūrimui ir sklaidai, individualios kultūros formavimuisi bei tobulėjimui (Kublickienė, 2004).

Darbo aktualumas. Šiame amžiuje kultūros reikšmė žmogaus gyvenimui labai išaugo. Sparčiai kintanti šiuolaikinė ekonominė, kultūrinė ir socialinė aplinka tiek visai visuomenei, tiek atskiram žmogui kelia vis naujus ir aukštesnius reikalavimus (Žemaitytė, Urbšienė, 2007). Kultūros įstaigos yra ta terpė, kurioje žmogus gali kurti, panaudoti ir perteikti materialines bei dvasines vertybes. Viena iš svarbių vertybių puoselėjimo židinių periferijoje, kuriose gali būti sudaromos sąlygos bendruomenės nariams prasmingai leisti laisvalaikį, atnaujinti profesines žinias, patenkinti žmogiškąjį smalsumą. Darbe nagrinėjamos Klaipėdos apskrities kultūros įstaigos, kurios apima ne tik didesnius apskrities miestelius, bet ir seniūnijas, kuriose taipogi yra vykdoma meninė sklaida per kultūros įstaigas. Seniūnijų kaimams yra labai svarbu būti integruotai į kultūrinį gyvenimą, tačiau ta kultūra turi modernėti ir tobulėti, kad nesusidarytų didelė atskirtis nuo miesto, kad žmonės čia galėtų jaustis pilnaverčiais piliečiais.

Darbo problema. Kultūra yra žmogaus gyvenimo visuomenėje būdą įvardijanti ir formuojanti sfera, kokybinis jos matmuo, persmelkiantis buitį, kūrybiškumo pasireiškimą, savasties įprasminimą veikloje, politiką bei ekonomiką, ugdymą, meninę raišką, pačias įvairiausias žmogaus veikimo sferas (Bieliauskienė, 2008). Analizuojant Klaipėdos apskrities kultūros įstaigas, pastebima, kad opiausia problema, tai gyventojų skaičiaus mažėjimas, dėl kurių atsiranda tokios problemos, kaip kultūros įstaigų uždarymas, lėšų trūkumas jiems atnaujinti, modernizuoti.

Darbe taip pat nagrinėjami problemų sprendimo būdai, kaip kultūros įstaigos galėtų kokybiškai realizuoti savo funkcijas ir veiklas, kokios jos turėtų būti, kaip pritraukti bendruomenės narius, plėtojant intelektualius išteklius, teikiant edukacines paslaugas ir ugdant pilietinę visuomenę.

Darbo naujumas. Analizuojant Klaipėdos apskrities kultūros įstaigas, buvo ištirtas šių įstaigų pasiskirstymas Klaipėdos apskrities seniūnijose, taip pat išanalizuota kultūros įstaigų įvairove Klaipėdos apskrities savivaldybėse ir seniūnijose.

 Anksčiau kultūros įstaigų funkcijos ir veiklos buvo labai siauros, bibliotekų funkcija buvo tik išduoti knygas, kultūros centrų – rengti mėgėjiško meno koncertus ar spektaklius, vakarones. Muziejų – rodyti tam tikrą ekspoziciją. Dabar viskas yra daug plačiau, funkcijos nėra pasikeitusios, tačiau veiklos yra daug platesnės. Šiuo metu bibliotekos ne tik išduoda leidinius, tačiau bibliotekos vykdo įvairias poezijos popietes, susitikimus su įžymiais ir įdomiais žmonėmis. Didesniuose miestuose bibliotekose įrengiamos kavinės, vaikų žaidimo vietos, tai yra ne tik ta vieta knygom pasiimti ar skaityti, tai vieta kurioje galima praleisti laisvalaikį. Taip pat ir kultūros centruose ir muziejuose, veiklos yra labai plačios, čia taip pat vyksta ne tik mėgėjiško meno bet ir profesionalaus meno pasirodymai, festivaliai, edukacinės veiklos suaugusiems ir vaikams. Kultūros įstaigos labai akcentuojasi į jaunimo užimtumą, pasiūlydamos jiems aktyvų laisvalaikį, pramogas, švietėjišką veiklą, sumaniai ugdyti pilietiškumą, padeda išmokti tautos tapatumą pateikti kaip pasididžiavimą. Įstaigos tampa dinamiškomis, gebančiomis pasitelkti naujausias technologijas.