Socialinių darbuotojų karjeros galimybės

Postmodernioje visuomenėje karjera yra suprantama kaip individui svarbių socialinių vaidmenų grandis, kuri pasireiškia asmeniniu profesiniu tobulėjimu bei saviraiška. Išnagrinėjus mokslinę literatūrą, galima daryti išvadą, kad karjera yra asmens gyvenimo planas, vizija, susijusi su ateities perspektyvomis (Rudžinskienė ir Paulauskaitė, 2012). Pasak Paužuolienės ir Mauricienės (2012), pats žmogus yra atsakingas už savo karjerą bei yra svarbiausias jos kūrėjas bei vertintojas, todėl karjera laikytina kaip socialinis institutas, vystantis individų, organizacijų ir visuomenės pažangą (Kučinskienė, 2003). Pats žmogus pirmiausia turi pažinti save, suprasti savo lūkesčius ir tuomet jis gali tikėtis sėkmės karjeroje.

Socialiniai darbuotojai – žmonės, kurie kasdien susiduria su sudėtingomis situacijomis, sprendžia įvairias kitų asmenų problemas, todėl galima kelti klausimą, kiek jie patys mąsto apie save, savo profesiją bei kokios yra jų karjeros galimybės.

Socialinio darbo raidą Lietuvoje yra apžvelgęs Bagdonas (2001), socialinio darbo ištakas ir jų raidą nagrinėjo Pivorienė (2004), apie socialinio darbuotojo profesiją rašė ir Kavaliauskienė (2005). Apie socialinių darbuotojų profesijos ypatumus taip pat rašė Leliūgienė (2006), J. Sadauskas (2010), Augulienė (2010). Kaip projektuoti socialinio darbuotojo karjerą rašė Musina – Maznova (2012).

Temos aktualumą ir naujumą lemia tai, kad šiandien socialinis darbas suprantamas kaip pakankamai svarbi ir profesine prasme teigiamai vertinama specialybė. Vis tik dažnu atveju į socialinį darbuotoją dar žvelgiama tik kaip į priemonę ar įrankį, padedantį išspręsti kitų žmonių problemas, o mažai atkreipiama dėmesio į pačio specialisto poreikius, lūkesčius ir norus jo karjeros valdyme.

Socialinio darbuotojo reikšmė ir svarba pamažu didėja, todėl reikalinga atsižvelgti ir į pačių specialistų karjeros galimybes, kad jie būtų motyvuoti gerai atlikti savo darbą ir turėtų galimybių kilti karjeros laiptais. Nors socialinių darbuotojų karjeros galimybės tyrinėtos dar pakankamai mažai, aktualu panagrinėti, kaip patys socialiniai darbuotojai vertina ir supranta savo karjeros galimybes, kiek jiems tai yra svarbu, su kokiomis problemomis ar sunkumais jie susiduria.

Šiandien socialiniais darbuotojais laikomi socialinį darbą dirbantys asmenys, o socialinis darbas LR įsakyme (2015) „Dėl  socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo pakeitimo” apibrėžiamas kaip „profesinė socialinio darbuotojo ir socialinių darbuotojų padėjėjų veikla, nukreipta ryšių tarp žmonių ir jų aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmenų ar jų bendruomenių prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje. Socialinis darbas skatina socialinius pokyčius visuomenėje ir suteikia galimybę patiems žmonėms, bendruomenėms dalyvauti sprendžiant jų socialines problemas, didinant pačių atsakomybę ir nepažeidžiant žmonių orumo“ (LR SADM įsakymas, 2015). Lietuvos profesijų klasifikatoriuje (2012), socialiniai darbuotojai apibrėžiami kaip „socialiniai darbuotojai ir konsultantai konsultuoja su socialiniais ir asmeniniais sunkumais susidūrusius asmenis, šeimas, grupes, bendruomenes ir organizacijas, padeda jiems orientuotis. Jie padeda lavinti įgūdžius ir naudoti išteklius, paramos paslaugas, prireikus susidoroti su nedarbo, skurdo, negalios, priklausomybės, kriminalinėmis, nusikalstamo elgesio, vedybinėmis ir kitomis problemomis“.

Tyrimo objektas – socialinių darbuotojų karjeros galimybės.

Darbo tikslas – išanalizuoti socialinių darbuotojų karjeros galimybes.

Tyrimo klausimas – Kaip socialiniai darbuotojai supranta karjerą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Apibrėžti karjeros sampratą ir išanalizuoti karjeros reikšmę individui ir organizacijai,

2. Išnagrinėti socialinio darbuotojo profesijos teorinius karjeros aspektus,

3. Ištirti kaip socialiniai darbuotojai vertina savo karjeros galimybes.

Tyrimo metodai: teorinis tyrimo metodas - mokslinės literatūros analizė bei empirinis tyrimo metodas - socialinių darbuotojų karjeros galimybių analizė, remiantis anketinės apklausos rezultatų duomenimis bei statistinė kiekybinių duomenų analizė. Darbe pristatoma ir analizuojama karjeros sąvoka, karjeros modeliai, karjeros vertinimas individo ir organizacijos požiūriu, aprašoma socialinio darbo profesija bei karjeros galimybės. Taip pat atlikta socialinių darbuotojų anketinė apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, kaip socialiniai darbuotojai vertina savo karjeros galimybes. Gauti kiekybiniai duomenys apdoroti naudojantis Microsoft Excel 2010 programa.

Darbo struktūra: įvadas, 2 skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas (36 šaltiniai), priedai. Tyrimo duomenys iliustruoti 8 lentelėmis ir 19 paveikslais. Prieduose pateikiama anketa. Darbo apimtis – 59 p.