Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo galimybių užtikrinimas Kauno miesto savivaldybėje

Temos aktualumas ir naujumas. Šiandieninėje Lietuvoje vis daugiau kalbama apie švietimo sistemos tobulinimą. Pradėję vykdyti mokyklų reformą, švietimo politikai stengėsi ieškoti naujų būdų, kaip motyvuoti pedagogus gerai atlikti savo tiesioginį darbą, nuo kurio priklauso ugdymo kokybė ir mokinių mokymosi sėkmė. Keičiantis pasauliui, kartu keičiasi ir mokykla, pedagogai, kurie rengia jaunąją kartą gyvenimui. Formuojant šiuolaikiškos mokyklos įvaizdį, jos vadovams iškyla būtinybė skatinti pedagogus įgyti ne tik profesinių, bet ir vadybos žinių, bei įgūdžių. Tai gali būti laikoma viena svarbesnių ugdymo proceso modernizavimo ir optimizavimo prielaida. Įstaigos pedagogai sutelkiami grupiniam darbui, stengiamasi sudaryti tinkamas salygas pedagogo savirealizacijai ir švietimo įstaigos tikslų įgyvendinimui. Norint apsaugoti ugdytinius, juos išauklėti dorais piliečiais mokytojas turi nuolat mokytis ir tobulinti kvalifikaciją.

Pasak A. Kavaliauskienės (2001), norint, kad mokykla pasiektų kuo geresnių rezultatų įvairiose srityse, mokyklos vadovas turėtų motyvuoti pedagogus. Kadangi kiekvienas mokytojas savo asmenybe, elgesiu, intelektu, sugebėjimais, įpročiais bei vertybėmis atskirai ir savitai veikia, lavina bei formuoja mokinį, vadovas turėtų pasirinkti tinkamą motyvavimo sistemą, kuri atitinkamai veiktų (Kavaliauskienė, 2001). Prieš pasirenkant tinkamą pedagogų motyvavimo sistemą reikia atsižvelgti ir į jo kompetencijas.

Kompetencijos ugdymas kelia konkrečius reikalavimus ne tik mokiniams, bet ir pedagogams. Kompetencija – tai mokymosi rezultatų, įgytų žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų sistema, nuo kurios priklausys ne tik pačių, bet ir visos šalies perspektyvos bei gerovė. Todėl būtina plėtoti kiekvieno pedagogo asmenines kompetencijas, atsižvelgiant į jo patirtį, šiandienos aktualijas ir visuomeninius poreikius.

Šiandien kompetencijos ugdymo turinys, formos, metodai, panašėja į vakarų valstybėse šalyse taikomas ugdymo formas ir metodus. Tebesitęsianti švietimo sistemos reforma, nuolat mokyklose vykstantys pokyčiai verčia pedagogus galvoti apie savo kompetencijos atitikimą sparčiai kintantiems mokinių ir visuomenės poreikiams.

Temos ištirtumas. Lietuvoje aktyviai plėtojami tyrimai, skirti mokytojų tęstiniam ugdymui, jo organizavimui nuolatinio mokymosi kontekste. Mokslinėje literatūroje intensyviai tyrinėjamos mokytojo kvalifikacijos tobulinimo galimybės, aiškinamasi mokytojo autoriteto prigimtis, jo pedagoginio pašaukimo ypatumai bei reikšmė (Jucevičienė, Liepaitė, 2000; Lepaitė, 2001; Martinkus ir kt., 2002; Laužackas, Pukelis, 2003; Adamonienė ir kt., 2003; Laužackas ir kt., 2005; Alifanovienė, 2007; Račikienė, Šilėnienė, 2007; Pukelis, 2009; Gedvilienė ir kt., 2010; Lileikienė ir kt., 2010; Dačiulytė ir kt., 2012).

1. Mokytojų profesinis tobulinimasis nuolatinio mokymosi kontekste vis dar nepakankamai tyrinėtas, stinga darbų, atskleidžiančių mokytojų tobulinimosi galimybes ir jų poreikį. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas išlieka viena iš aktualiausių ir problematiškų švietimo sričių. Pabrėžtina, kad mokytojų kvalifikacijos tobulinimas dažniausiai nagrinėjamas konkrečių specialybių ar finansavimo kontekstuose, tuo tarpu regionai paliekami nuošalyje. Todėl kyla klausimas kaip mokytojų kvalifikacijos tobulinimo galimybių užtikrinimas vykdomas Kauno miesto savivaldybėje?

Objektas – mokytojų kvalifikacijos tobulinimo galimybių užtikrinimas Kauno miesto savivaldybėje.

Tikslas – ištirti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo galimybių užtikrinimą Kauno miesto savivadybėje.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti kvalifikacijos tobulinimo sampratą.

2. Aptarti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo proceso organizavimą.

3. Atskleisti mokytojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimo galimybių užtikrinimą Kauno miesto savivaldybėje.

Magistro darbe taikyti šie metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu, turinio analizė.