Mokytojų požiūrio į šių dienų pradinio ugdymo pamokos metodikos reikalavimus tyrimas

Tyrimo tikslo apibrėžimas - atlikti sociologinį tyrimą apklausiant Vilniaus rajono ir miesto mokyklų pradinių klasių mokytojus išsiaiškinti su kokiomis problemomis susiduria šių dienų pradinio ugdymo pamoka. Tyrimo klausimas – kokie yra šių dienų pradinio ugdymo pamokos privalumai ir trūkumai? Tyrimo objektas – pradinio ugdymo mokytojai Tyrimo uždavinys: Išanalizuoti mokytojų požiūrį į šių dienų pamokos reikalavimus bei esminius pamokos privalumus bei trūkumus.

Naudojamas bandomosios apklausos metodas – informacija gaunama struktūrizuotos apklausos būdu, tai yra naudojant iš anksto parengtas apklausos anketas su tam tikra tvarka sudėliotais klausimais. (žr. 1 priedą).

Anketos įžangoje respondentai buvo supažindinti su tyrimo vykdytojais, bei informuoti, kad tai anoniminė anketa, kurios pagalba surinkti duomenys bus naudojami tik tiriamojo darbo tikslams. Anketą sudaro dvidešimt klausimų. Pirmieji klausimai yra bendro pobūdžio respondentų prašoma pateikti bendrus demografinius duomenys apie mokyklos vietą, bei kiek metų dirba pradinių klasių mokytoju/a. Klausimų tikslas ištirti ar respondentai žino apie tiriamąjį objektą ir jį supranta, bei kokiais motyvais vadovaujasi pasirinkdami teisingą atsakymą. Sekantys klausimai skirti pagrindiniams tiriamojo darbo tikslams ir uždaviniams pagrįsti, kuriais buvo siekiama nustatyti, su kokiomis problemomis susiduria šių dienų pradinio ugdymo pamoka ir mokytojai.

Rengiant klausimyną buvo siekiama jį padaryti kuo labiau suprantamą ir lengviau pildomą respondentams. Klausimynu taip pat buvo siekiama surinkti duomenų pagrindines pradinių klasių vaikų ugdymo principo trūkumus, pradinių klasių pamokų problemas bei netaikymo priežastis, jos diegimo paskatas bei planus. (Sakalauskas V., 2003, 13 -15 p.).

Apklausos dalyvis, dalyvaudamas tokiame tyrime ir atsakydamas į klausimus, tiesiogiai pateikia faktus, išreiškia savo požiūrį, vertinimus, ketinimus, atskleidžia veiksmų ir reiškinių priežastis. Todėl yra svarbus jo požiūris ir reakcija į patį tyrimo procesą. Jei apklausiamasis reaguoja tik į klausimo ar viso apklausos tyrimo turinį ir problemą, tai tuomet galima tikėtis patikimų ir tikrovę atspindinčių atsakymų. (Pukėnas K., 2005, 3 p.).

Kokybiniame tyrime naudojamos apklausos rūšis - asmeninė apklausa, mūsų atveju – Vilniaus miesto vidurinėse mokyklose bei gimnazijose. Respondentai apklausiami ir iškart raštu užfiksuojant atsakymus. Statistinę apklausos imtį sudaro 20 validžios anketos. Viso buvo išdalinta 27 anketos, o 7 anketos buvo blogai užpildytos arba sugadintos.

Šio tyrimo imtį sudaro Vilniaus miesto mokyklų pradinių klasių ( 1 – 4 klasių) pedagogai. Vilniaus miesto pedagogai ne jaunesni kaip 25 metų amžiaus. Ši imtis yra netikimybinė, tai yra jos parinkimo tikėtinumo negalima apskaičiuoti ir išreikšti kokiu nors tikimybės laipsniu. Tyrime buvo stengiamasi išvengti imčių paklaidų. Visumos apibrėžimo paklaidos daromos tada, kai neteisingai nustatoma, pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojų, iš kurių visumos turi būti atrinkta imtis, grupė. Imties atrinkimo paklaidos padaromos tada, kai imties atstovai nuo tiriamos pradinių klasių (1 - 4 klasių) mokytojų, grupės parenkami neteisingai arba ji nepakanka, taip pat kai neteisingai ir formaliai atliekama apklausa. Taigi, kuo didesnė imtis, tuo didesnė tikimybė, jog ir tyrimo rezultatas bus teisingesnis. (Sakalauskas V., 2003, 5 p.).

Respondentai buvo apklausiami 2010 metų balandžio 21 – 2010 metų gegužės 5 dienomis. Renkant tyrimo duomenis 2010 m. Gegužės 3 - 5 d. buvo atliekama apklausa Vilniaus miesto pradinių klasių mokytojų vienu iš tyrimo objektų pasirinktose Vilniaus vidurinėse mokyklose („Lazdynų“ vidurinėje mokykloje, „Vladislavo Sirokomlės“ vidurinėje mokykloje „Ąžuolyno“ vidurinėje mokykloje) apklausiant respondentus t.y. mokytojus.

Tyrimas atliekamas remiantis pirminiais duomenų šaltiniais.

Pirminiai duomenys:

Pirminių duomenų privalumai yra tai, kad jie susieti su tiriamos problemos turiniu ir specifika ir yra naujesni, nes renkami tada, kai pradedamas tyrimas. Pirminiai duomenys buvo surinkti iš užpildytų apklausos anketų, kurias pildė tyrėjai tiesiogiai bendraudami su respondentais.

Informacinių technologijų naudojimas:

Surinktiems pirminiams duomenims apie pradinių klasių klasės – pamokos ugdymo problemas ir identifikavimo būdus įvesti, perduoti, tikrinti, apdoroti ir pateikti naudojama Microsoft Excel 7.0, SPPS ir Microsoft Word aplinka.

Tyrimas buvo atliktas Vilniaus mieste. Darbo autorė studijuoja Vilniaus pedagoginiame universitete, yra pradinio ugdymo studentė ir prašė Vilniaus mokyklų darbuotojų, pradinių klasių mokytojų, (žr. 1 priedas). Anketos visos buvo pildytos Vilniaus mieste.