Ugdymo ypatybės ikimokykliniam amžiuje

Per pastaruosius dešimtmečius tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje išaugo ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis. Manoma, jog vienos svarbiausių šio atsiradusio poreikio priežasčių yra moterų emancipacija, didesnės karjeros galimybės ir jų poreikis, padidėjusi individualios ekonominės lasivės svarba, priverčianti moteris dirbti ilgas valandas. Savaime aišku, jog esant tokioms sąlygoms šeimoje, ikimokyklinės ugdymo įstaigos yra tiesiog būtinos. Ir svarbiausia, jog kartu su šiais pokyčiais atėjo ir "kitokių" ugdymo įstaigų poreikis - tobulėjant pasauliui, atsirandant vis daugiau argumentų, teigiančių, kad vienas svarbiausių etapų asmenybės formavimesi yra ankstyva vaikystė, tėvai pradėjo domėtis ikimokyklinio ugdymo įstaigų siūloma programa.

Lietuvoje mes esame pripratę prie tradicinio vaikų darželio modelio - vaikai surenkami į dideles panašaus amžiaus vaikų grupes, kur dirba viena, geriausiu atveju dvi auklėtojos. Vaikai žaidžia, vedamos tradicinės pamokėlės, pusryčiai - pietūs - vakarienė: tai ir visa diena mums įprastame vaikų darželyje. Geriausiu atveju žiemos metu vaikas grįš namo dar ir išmokytas eilėraštuko, kurį su pasididžiavimu galės deklamuoti atėjus Kalėdoms. Ir šis paveikslas dar yra pakankamai geras - juk ilgus metus atrodė svarbiausia, kad vaikas būtų pamaitintas ir aprengtas kol tėvai darbe; mokymas, auklėjimas, pažinimas? Jei galima, žinoma, ne pro šalį, tačiau vis tik svarbiausia ikimokyklinio ugdymo įstaigos paskirtis atrodė vaikų "saugojimas" - priimti ryte ir atiduoti tokį patį vakare.