Migracijoje gyvenančių vaikų teisių užtikrinimas

Magistro darbo temos aktualumas. Migracija kaip reiškinys Lietuvoje jau nemažai metų yra išties aktualus. Artėjant Seimo rinkimams ši tema nagrinėjama politinėje erdvėje gana intensyviai: diskutuojama kaip mažinti emigraciją, kaip spręsti imigrantų problemas ir pan. Vis tik daugiausiai dėmesio skiriama ne su emigrantais susijusioms problemoms spręsti, bet abstrakčiai kalbama apie emigracijos mažinimą, nepaisant to, kad žiniasklaidos priemonės emigracijos mastus bei problemas eskaluoja nuolatos. Per pirmą 2016 metų pusmetį emigravo 23 tūkst. gyventojų – 6,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais; imigravo 10 tūkst. žmonių, tai 3 proc. mažiau negu 2015 m. sausio–birželio mėn. 79 proc. imigravusių į Lietuvą asmenų sudarė grįžę (reemigravę) Lietuvos Respublikos piliečiai. Pažymėtina, kad ne tik pats migracijos reiškinys, tačiau migracijoje gyvenančių vaikų bei vietos vaikų teisių apsaugos institucijų susidūrimai taip pat dažnai atsiduria žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose (Baronienė, 2012); tėvų nuogąstavimai dėl galimų vaikų atėmimo (Vainalavičiūtė, 2015) arba tokios problemos kaip nesutvarkyti globos dokumentai, nors vaikų tėvai yra emigravę ir juos augina giminaičiai (Lukošiūtė, 2013).

L.Rupšienė ir A.Batuchina (2012) teigia, kad "Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą didėja darbo emigracijos mastai, tai tampa vis rimtesne šalies problema dėl ekonominio potencialo praradimo, protų nutekėjimo, šeimos transformacijos, bendro gyventojų skaičiaus darbo jėgos mažėjimo, visuomenės senėjimo." Autorės taip pat nurodo, kad pastaruoju metu egzistuoja tendencija migruoti dėl darbo kartu su visa šeima (Rupšienė, Batuchina, 2012). Migracijos priežastys dažnai būna ekonominės, o dažniausiai dėl to nukenčia labiausiai pažeidžiama šeimos dalis – vaikai. Nukenčia todėl, kad suaugę žmonės pakankamai neįvertina migracijos pasekmių (Bautrienėnė, 2011). Pastebima, kad Lietuvoje nevykdomi tyrimai kaip sekasi vaikams, kurie emigravo kartu su tėvais (Rupšienė, Batuchina, 2012). Tai reiškia, kad nėra ir analizuojama kaip užtikrinamos vaikų, gyvenančių migracijoje, teisės. UNICEF Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įpareigoja vaikų tėvus ir globėjus užtikrinti, kad jų veiksmai neturės neigiamų pasekmių vaikams (Rupšienė, Batuchina, 2012). UNICEF (2007) manymu, migracijos poveikis vaikams turėtų būti vertinamas platesniame skurdo ir konfliktų kontekste, bei pažeidžiamumo, atsparumo, lyčių santykių bei vaikų teisių perspektyvoje.

Lietuvoje vaiko teisių apsaugą užtikrina valstybė ir jos institucijos, vietos savivaldos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga (Glebuvienė, 2011). Tačiau siekiant vaikams, gyvenantiems migracijoje, užtikrinti jų teises, gali neabejotai kilti tam tikrų sunkumų: egzistuoja mažai teisinių instrumentų, kurie apsaugo migracijoje gyvenančius vaikus bei apibrėžia migracija nacionaliniu, regioniniu bei tarptautiniu lygmeniu. Taip yra dėl tam tikro teisinio neišmanymo šioje kategorijoje; dėl "pilkos zonos", atskiriančios suaugusiųjų ir vaikų teises, tam tikrais atvejais; dėl vaikų noro migruoti neapibrėžtumo (De Wenden, 2007).

Todėl UNICEF rekomenduoja intensyviau vykdyti mokslinius tyrimus, tiriančius šią problemą (Bautrėnienė, 2011).

Atsižvelgiant į tai, kad migracijos klausimai vis dar išlieka aktualūs, bei į tai, kad vaikai, migruojantys kartu su tėvais ar globėjais arba be jų, patiria įvairių sunkumų (fizinių, psichologinių, finansinių, teisinių ir kt.), galima teigti, kad magistro darbo temos apie migracijoje gyvenančių vaikų teisių užtikrinimą analizė yra aktuali.

Magistro darbo temos ištirtumas ir mokslinis naujumas. Lietuvių mokslinėje literatūroje migracijos ir vaikų santykio problemos nagrinėtos nemažai. A.Gumuliauskienė ir kt. (2008) tyrė tėvų emigraciją patyrusių vaikų globos ir socialinės gerovės užtikrinimą; T.Butvilas (2011) analizavo migracijos poveikį šeimai ir vaiko socializacijai; A.Bielskė (2013) nagrinėjo emigrantų paliktų vaikų gyvensenos įžvalgas ir pagalbos organizavimo galimybes; G.Kaniušionytė ir kt. (2012) aptarė psichologines migracijos pasekmes šeimai; J.Jurevičienė (2011) nagrinėjo emigracijoje esančių šeimų vaikų ugdymo problemas; A.Maslauskaitė ir V.Stankūnienė (2007) tyrė Lietuvos transnacionalinės šeimos genezę; R.Batuchina ir R.Saveljeva (2013) analizavo Lietuvos vaikų emigraciją su tėvais kaip socialinę pedagoginę problemą; M.Giedraitytė ir kt. (2010) nagrinėjo vaikų poreikių tenkinimą ir psichosocialinį prisitaikymą tėvams išvykus iš Lietuvos; bei kiti.

Tačiau žvelgiant iš migracijos ir vaikų teisių santykio užtikrinimo perspektyvos, ši problema daugiausiai nagrinėta kitu aspektu – vaiko teisių užtikrinimas, kuomet vienas ar abu tėvai yra emigravę. Šią temą analizavo bei tyrė G.Andriuškienė, L.Baltrukonienė, T.Butvilas, Ž.Jonynienė, G.Sagatys, R.Šalaševičiūtė, O.Tarvydienė, I.Zajankauskaitė ir kt. Tuo tarpu migracijoje gyvenančių vaikų teisių užtikrinimas Lietuvos mokslinėje literatūroje iš esmės beveik nėra nagrinėtas.

Užsienio mokslinėje literatūroje migracijos bei vaikų teisių santykio problemos tai pat nėra itin plačiai nagrinėtos: A.Victor ir kt., C.De Wenden, C.Farrow, O.Hauge, R.Hodgin ir R.Newell, J.Rutter, R.Talseth ir kt.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad vaikų, gyvenančių migracijoje, teisių užtikrinimo tematika mokslinėje literatūroje nagrinėta nedaug. Todėl galima teigti, kad magistro darbo temos ištirtumas nėra didelis, o magistro darbas laikytinas moksliškai nauju.

Magistro darbo tikslas - nustatyti problemas, kurios kyla siekiant užtikrinti emigracijoje esančių vaikų teises bei atskleisti migracijoje gyvenančių šeimų požiūrį į vaiko, gyvenančio migracijoje, teisių užtikrinimą ir su juo susijusias problemas.

Šiame magistro darbe keliami sekantys uždaviniai:

1. atskleisti migracijos sampratą ir tipus;
2. išanalizuoti migracijos įtakos veiksnius bei priežastis;
3. aptarti vaiko teisių ir migracijos teorines prielaidas;
4. atskleisti migracijoje gyvenančių šeimų požiūrį į vaiko, gyvenančio migracijoje, teisių užtikrinimą.

Magistro darbo metodai.

1) mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, kuris leidžia atskleisti tiriamos mokslinės problemos ištirtumo laipsnį, apibrėžti temos aktualumą ir naujumą, apibendrinti surinktą medžiagą ir formuluoti išvadas;

2) metaanalizės metodas - naujai vertinama informacija mokslinėje literatūroje, žiniasklaidos priemonėse, , tarptautinių organizacijų tyrimuose.

3) sisteminė analizė, kuria susisteminama analizuota mokslinė literatūra teiginiai tiriamos problemos atžvilgiu;

4) analitinis-kritinis metodas. Į nagrinėjamą mokslinę literatūrą bei teisės aktus pažvelgta išryškinant ir kritiškai įvertinant problemas, privalumus ir trūkumus;

5) palyginimo metodas - palyginama analizuota mokslinė literatūra, sugretinamos oponuojančių autorių nuomonės;

6) apibendrinimo metodas - apibendrinama analizuota mokslinė literatūra, suformuluojamas apibendrinimas kiekvienam darbo poskyriui bei pateikiamos galutinės magistro darbo išvados.

Magistro darbo struktūra. Magistro darbą sudaro įvadas, santrauka, dvejos dėstomosios bei viena tiriamoji dalis, išvados, pasiūlymai ir literatūros sąrašas. Pirmoje darbo dalyje aptariamos migracijos kaip reiškinio teorinės prielaidos – atskleidžiama migracijos samprata, pateikiami jos tipai bei analizuojami migracijos įtakos veiksniai. Antroje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojamos teorinis migracijos ir vaiko teisių santykis: aptariamas šio santykio turinys, analizuojama migracijos poveikis vaikui bei tiriama migracijoje esančių vaikų teisių užtikrinimo problematika. Trečioje magistro baigiamojo darbo dalyje atliekamas vaikų, gyvenančių migracijoje, teisių užtikrinimo tyrimas: atskleidžiamas migracijoje gyvenančių šeimų požiūrį į vaiko, gyvenančio migracijoje, teisių užtikrinimą bei su tuo susijusias problemas. Magistro baigiamajame darbe pateikiamos analizuotos problemos išvados bei galimi pasiūlymai problemai spręsti.