Politinė emigracija ar pabėgimai iš TSL Lietuvos

Po Antrojo Pasaulinio karo sovietinėje Lietuvoje vykusios represijos vertė jungtis su tuo negalinčius susitaikyti žmones prie pasipriešinimo judėjimo. Kaip pagrindinė pokario rezistencijos forma išskiriamas ginkluotas Lietuvos partizanų pasipriešinimas, šalyje veikęs iki 1956 metų. Atskirai apibrėžiama neginkluoto pasipriešinimo sovietų režimui forma – disidentinis judėjimas. Iš esmės, tai intelektualinis sąjūdis visais įmanomais būdais bandęs skleisti demokratines mintis sovietų Lietuvoje ir visame socialistiniame lageryje.

Kaip tarpinį variantą tarp ginkluoto rezistencinio judėjimo bei dvasinio pasipriešinimo, apibrėžiamo kaip disidentizmas, galima išskirti ir Lietuvos gyventojų pabėgimus, arba bandymus pabėgti iš Sovietų Sąjungos teritorijos. Pirmieji tokie lietuvių mėginimai pabėgti iš SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentuose užfiksuoti šeštojo dešimtmečio pradžioje. Dažniausiai tokie pabėgimai buvo vykdomi į Vakarų Europą, Švediją, Olandiją ir Daniją , Jungtines Amerikos Valstijas bei kitus kraštus. Pirmiesiems ir vėlesniems pabėgimams dažniausiai buvo pasirenkami jūros keliai, o tik vėliau pradėjus organizuoti turistines keliones po socialistines valstybes, padažnėjo ir incidentų, susijusių su lietuvių mėginimais pabėgti į užsienį.

Šio reiškinio negalima pavadinti emigracija, nes dėl ypatingai sudėtingų išvykimo iš Sovietų Sąjungos sąlygų, buvo galimi tik pavieniai pabėgimo atvejai. Visgi tai galėtume įvardinti kaip politinę emigraciją, kai esamomis sąlygomis nebegali gyventi arba iškyla grėsmė tavo gyvybei. Patį pabėgimų reiškinį galima iš dalies tapatinti su ginkluotu rezistenciniu judėjimu tik labai sąlyginai (pavyzdžiui tuo atveju, kuomet 1970 m. tėvas ir sūnus Brazinskai įvykdė ginkluotą lėktuvo užgrobimą). Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje ir pasaulyje nuskambėjo žinios apie tai, kaip lietuviai užgrobdavo lėktuvus. Anksčiau mėginant pabėgti iš Sovietų Sąjungos būdavo rizikuojama tik savo gyvybe. Visgi, pabėgimų iš sovietų Lietuvos atvejus labiau dera sieti su disidentizmo reiškiniu. Dauguma pabėgusiųjų prisidėjo prie išeivijos spaudos, viešindami savo pabėgimo istorijas bei atskleisdami sovietų Lietuvoje esančią situaciją.

Tyrimo problema. Šiame darbe remiamasi išeivijos spaudoje pateikiamomis žiniomis apie lietuvių pabėgimus į demokratines šalis. Atskirų mokslo veikalų, nagrinėjančių lietuvių pabėgimus ar mėginimus pabėgti iš Sovietų Sąjungos, nėra, tačiau pavieniai atvejai (kritiškai vertinami Brazinskų pabėgimas ir incidentas su S. Kudirka ir kitais asmenimis) buvo plačiai nušviesti ne tik tuometinėje sovietinėje, užsienio valstybių ar lietuvių emigracijos, bet ir naujausių laikų Lietuvos spaudoje. Nagrinėjant šiuos šaltinius galima kelti klausimus: dėl kokių priežasčių ir kokių motyvų bei tikslų vedami žmonės bėgo iš okupuotos Lietuvos? Taip pat, į kokias šalis buvo bandoma pabėgti? Be to, labai svarbu atskleisti, kokiame kontekste išeivijos spauda pateikia pranešimus apie pabėgimų iš Lietuvos atvejus.

Referate naudotasi negausia išeivijos spauda, atsiminimų knygomis, bei menka literatūra, o taip pat Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) saugomais dokumentais, Genocido muziejuje esančiomis kai kuriomis baudžiamosiomis bylomis (man kaip studentui, nevisomis buvo galima pasinaudoti, kadangi jos uždraustos) pasitelkus šią medžiagą bus analizuojama apie garsiausius lietuvių pabėgimus ir mėginimus ištrūkti iš Sovietų Sąjungos: tėvo ir sūnaus Prano ir Algirdo Brazinskų pabėgimą į Turkiją 1970 m., Simo Kudirkos, Jono Simokaičio ir jo žmonos Gražinos Mickutės mėginimus pabėgti, taip pat mažai kam žinomą Alfonso Sakausko pabėgimą į Švediją 1985 m., prof. Kazio Ėringio pabėgimą į JAV 1981 m. bei kitų asmenų mėginimus pabėgti.

Taigi, šiame referate yra svarbu ne tik išnagrinėti pačius pabėgimų arba pabėgimų bandymų iš LTSR atvejus, bet ir kaip apie šiuos įvykius rašo, bei vertina išeivijos spauda. Referate koncentruojamasi ties gausiausiais ir daugiausia įtakos išeivijos pasaulyje turėjusiais periodiniais leidiniais: „Amerikos Lietuvis“, „Akiračiai“, „Naujoji viltis“, „Darbininkas“, „Draugas“, „Tėvynė“ spausdino straipsnius, komentarus ir pranešimus apie Amerikos lietuvių organizacijų vykdomas akcijas. “Amerikos balsas” – laidos išeiviams, kuriose plačiai budavo diskutuojama apie pabėgimus iš Sovietinės Lietuvos.

Temos istoriografija. Pabėgimų iš sovietinės Lietuvos problematika yra nagrinėta Lietuvos istoriografijoje, remiantis Lietuvos Ypatingojo Archyvo medžiaga. Visi dokumentai, susiję su Brazinskų bei A. Sakausko pabėgimu ir S. Kudirkos bei J. Simokaičio mėginimais pabėgti, yra saugomi LYA (tėvo ir sūnaus Brazinskų pabėgimo dokumentai saugomi LYA K-1 fondo 49 apyraše). Bet LYA liko tik nedidelė KGB 1-ojo skyriaus (užsienio žvalgyba), tyrusio pabėgimus į užsienį, veiklos dokumentų dalis. S. Kudirka ir J. Simokaitis su žmona G. Mickute buvo sulaikyti mėgindami „išduoti“ tėvynę, todėl yra išlikusios jų baudžiamosios bylos, liudytojų apklausos protokolai, dauguma šių dokumentų yra saugomi Genocido muziejuje, jų naudojimosi sąlygos yra sugriežtintos (nevisomis bylomis galima naudotis). Tačiau ir apklausos protokolus reikia vertinti atsargiai. Baudžiamosiose bylose svarbios ir kaltinamosios išvados, kuriose trumpai išdėstomas padarytas nusikaltimas, visa tardymo eiga ir nuosprendis. Aptinkama ir kitų svarbių dokumentų – „Amerikos balso“ radijo biuletenių. Kadangi A. Sakauskas įstengė pabėgti į Švediją, tai saugoma tik jo stebėjimo byla, liudytojų parodymai, taip pat perimta korespondencija, išrašai iš Švedijos ir lietuvių emigracinės spaudos bei kita informacija.

Mūsų temą nagrinėjant labai ypatingai svarbūs išeivijos periodiniai leidiniai: „Amerikos Lietuvis“, „Akiračiai“, „Naujoji viltis“ ir kiti publicistiniai leidiniai, paskaitų straipsniai. Jų pabėgimų vertinimai labai skiriasi, nuo baudžiamosiose bylose surinktos informacijos, informacijos sovietinėje spaudoje. Galima paminėti dr. Arvydo Anušausko straipsnius bei šia tema išleistą knygą, juose remiantis LYA išlikusiais dokumentais atskleisti dar nežinoti faktai apie Brazinskų pabėgimą bei kitų asmenų mėginimus pabėgti. Be straipsnių spaudoje, Brazinskų, S. Kudirkos ir J. Simokaičio pabėgimai bei mėginimai pabėgti apžvelgiami ir sovietinį Lietuvos istorijos laikotarpį nagrinėjančiose monografijose, tačiau jose nesinaudota pirminiais šaltiniais, t. y. archyvais, todėl pasitaiko netikslumų.

Reikėtų paminėti ir tai, kad A. Brazinskas dar neparašė savo autobiografinės dokumentinės knygos „Brazinskų penki skrydžiai į laisvę“. Neseniai išleistoje knygoje E. Ganusausko „Su laisvės vėju“, tai biografinė knyga apie prof. Kazį Ėringą, bei jo pabėgimą iš sovietinės Lietuvos ir kelią į JAV, kurioje taip pat aprašomas Brazinskų likimas. S. Kudirka išvykęs į JAV 1978 m. kartu su žurnalistu Larry Eicheliu parašė atsiminimų knygą. Tačiau atsiminimų knygas arba interviu laikraščiuose bei žurnaluose reikėtų vertinti atsargiai, nes jų autoriai visuomet linkę nutylėti jiems nenaudingas įvykių detales, todėl atsiminimais galima remtis tik žinant tikruosius faktus iš dokumentų. 1980 m. pasirodė disertacija apie S. Kudirkos incidentą prie JAV krantų. Disertacijoje remiamasi oficialia JAV pakrantės apsaugos ir kitų komitetų, tyrusių S. Kudirkos atvejį, medžiaga. 1999 m. JAV išleistoje knygoje „Guardians of the sea“, skirtoje JAV pakrančių apsaugos istorijai, rašoma ir apie lietuvių jūrininką S. Kudirką. Pažymėtina, kad S. Kudirkos atsiminimuose ir jo interviu deklaruojami politiniai pabėgimo motyvai, aptinkama ir kitų svarbių dokumentų – „Amerikos balso“ radijo biuletenių, lietuvių emigracinės ir JAV oficialiosios spaudos pranešimų, susijusių su kaltinamuoju.

Studentų darbų lygmenyje tema yra nagrinėta A. Fabijonavičiūtės darbe “Lietuvių gyventojų pabėgimai ir mėginimai ištrūkti iš Sovietų Sąjungos”. Jame pabandyta naudojantis Lietuvos Ypatingajame Archyve surastais dokumentais atskleisti tikrąsias lietuvių pabėgimų iš Sovietų Sąjungos priežastis. Straipsnyje tyrinėjami didžiausią atgarsį pasaulyje sukėlę lietuvių pabėgimai ar mėginimai pabėgti.

Tyrimo objektas. Pabėgimų iš sovietinės Lietuvos atvejai, jų motyvai, tikslai bei pasekmės. Šių atvejų atspindėjimo lietuvių išeivijos spaudoje tendencijos. Šiame referate nagrinėjami tik didžiausią rezonansą pasaulyje sukėlę lietuvių pabėgimai ar mėginimai ištrūkti iš Sovietų Sąjungos.

Tyrimo dalykas. Pabėgimų iš sovietinės Lietuvos atvejus atspindinti lietuvių išeivijos spauda, 1945 – 1990 metų laikotarpiu. Kita literatūra, susijusi su tyrimo problema.

Hipotezė. Įvairios versijos bei vertinimai politinės emigracijos ar pabėgimų iš sovietinės Lietuvos išeivijos spaudoje.

Tyrimo tikslas. Išnagrinėti lietuvių išeivių spaudoje atspindimus pabėgimų iš sovietų Lietuvos atvejus. Išanalizavus medžiagą pabandyti objektyviau pažvelgti į kelių dešimtmečių senumo įvykius nepasikliaujant tik jų dalyvių atsiminimais.

1. nustatyti kokiuose išeivijos leidiniuose aktyviausiai ir išsamiausiai aprašomi pabėgimų iš sovietų Lietuvos atvejai;
2. išanalizuoti dėl kokių priežasčių bei kokių motyvų ir tikslų vedami lietuviai bėgo iš okupuotos Lietuvos;
3. nustatyti kokiame kontekste šie įvykiai aprašomi lietuvių išeivių spaudoje.
4. Išeivijos spaudos analizė;
5. Mokslinės literatūros, susijusios su tyrimo problematika analizė.

Referatą sudaro: įvadas, pirmajame skyriuje - yra kalbama bendrai apie pabėgimus, priežastis, politinę situaciją, II skyriuje (suskirstytas į daugybę poskyrių) – bus analizuojami skirtingų asmenų pabėgimai ir vertinimai išeivijos spaudoje, ir pabaigoje bus pateiktos išvados, literatūros sąrašas, šaltinių sąrašas.