Priverčiamųjų medicinos priemonių naudojimas

Už pavojingos veikos padarymą įstatymas tam tikrais atvejais numato ne kriminalines bausmes, bet kitų valstybės prievartos priemonių taikymą. Šių priemonių sistemoje reikšmingą vietą užima priverčiamosios medicininės priemonės, kurios taikomos nepakaltinamiems, ribotai pakaltinamiems bei asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BPK 392 str.). Įvairiose valstybėse šios prievartos priemonės vadinamos skirtingai: visuomenės apsaugos, gydymo, prevencijos priemonės.

Priverčiamosios medicinos priemonės – tai gydymo ir valstybės prievartos priemonių

visuma. Jomis siekiama užtikrinti tiek psichikos ligonių, padariusių baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tiek ir visuomenės interesus. Tokio pobūdžio priemonės taikomos asmeniui siekiant, kad jis pasveiktų ar pagerėtų jo psichikos būklė ir išnyktų jo pavojingumas. Iš kitos pusės - valstybė siekia apsaugoti visuomenę nuo galimų tokio asmens pavojingų veikų pakartojimo. Šiais atvejais bausmės taikymas negalimas, nes nebus pasiekta pagrindinių tikslų, ko yra siekiama priverčiamosiomis medicinos priemonėmis.

Darbo temos aktualumas. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso

institutas iki šiol stokoja teisės mokslininkų dėmesio. Ši tema Lietuvoje nagrinėjama tik pavienių autorių. Praktikoje priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas nėra dažnas, tačiau šiame procese yra nemažai probleminių ir spręstinų klausimų.

Tokia padėtis lemia poreikį išstudijuoti Lietuvos teisės aktuose įtvirtintas normas, reglamentuojančias priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą, išanalizuoti šių priemonių taikymo pagrindus, sąlygas ir kriterijus

Darbe bandoma išanalizuoti nagrinėjamo proceso teorinę ir praktinę pusę, taip pat gvildenami teisiniai, medicininiai bei socialiniai klausimai.

Tyrimo tikslas - išanalizuoti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso teorines ir praktines problemas, aiškinant šių priemonių teisinę prigimtį ir įgyvendinimą praktikoje. Išnagrinėti Lietuvos baudžiamojo proceso bei baudžiamosios teisės normas, reglamentuojančias priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pratęsimo, rūšies pakeitimo arba panaikinimo tvarką.

Tyrimo uždaviniai:

1) atskleisti priverčiamųjų medicinos priemonių sampratą ir esmę;

2) išnagrinėti priverčiamųjų medicinos priemonių rūšis, taikimo pagrindus;

3) išsiaiškinti priverčiamųjų medicinos priemonių vykdymo problemas;

5) pateikti galimus išsiaiškintų problemų sprendimo variantus.

Tyrimo objektas yra teisės normos, įtvirtinančios priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo ypatumus, jų taikymo praktika.

Tyrimo metodai: istorinis metodas, kurį naudojant apžvelgta priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso teisinio reglamentavimo ir tokio pobūdžio priemonių vykdymo raida; literatūros šaltinių, dokumentų analizė; lyginamuoju metodu nagrinėjamos kai kurių mokslininkų nuomonės dėl asmens, kurio atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, teisinės padėties traktavimo; interviu su specialistais (psichiatru, psichologu, prokuroru) metu išsiaiškintos praktinio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo problemos ir teisinio reguliavimo trūkumai.