Šeimos verslo modeliai ir vystymo perspektyvos

Temos aktualumas. Smulkus ir vidutinis verslas vaidina svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje.

Dėka šios svarbios ekonominės grupės yra kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai valstybės ir savivaldybės biudžetams, pritraukiamos investicijos. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra didele dalimi lemia rinkos ekonomikos konkurencingumą, augimą bei padeda išspręsti užimtumo problemas. Smulkios ir vidutinės įmonės – tai itin dinamiška, nuolat kintanti ir prie rinkos pokyčių prisitaikanti įmonių grupė, vidurinė ūkio sandaros grandis, turinti lemiamą įtaką ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui (Bartkus, 2010).Dauguma šeimos verslų yra smulkūs arba vidutiniai verslai, todėl dažnai „šeimos verslo“ sąvoka sutapatinama su „smulkaus ir vidutinio verslo“ (SVV) samprata, nors tai nėra visiškai tikslu, nepaisant to, jog dauguma sprendžiamų problemų yra identiškos ir reikalauja panašių sprendimų būdų ( Bakšytė, Stripeikis, 2011). Šeimos įmonė gali būti priskiriama įvairaus pobūdžio ir dydžio įmonių kategorijai, priklausomai nuo jos vykdomos veiklos. Remiantis tyrimais, tarp 500 pelningiausių pasaulio verslo organizacijų 40 proc. yra šeimos verslai, todėl negalime šeimos įmonių sieti tik su smulkiu verslu (Gersick, 1997). Šeimos verslas kaip reiškinys gyvuoja jau keletą šimtmečių. Tokiose šalyse kaip Pietų Korėja,Japonija, JAV, kai kuriose Vakarų Europos valstybėse puoselėjamos itin senos šeimos verslų tradicijos (Bakšytė, Stripeikis, 2011). Europoje šeimos verslai sudaro 70-80 proc. visų verslų ir juose dirba apie 50 proc. visų darbuotojų (Lussier, 2004; Reidel, 1994). Pasak J. M. D. Barroso, šeimos įmonės yra ypatingai svarbios Europai, nes jų indėlis į regiono BVP, teigiamas poveikis užimtumui yra svarus, taip pat jos yra inovatyvios ir turi ilgalaikę viziją. Be to, šios įmonės tvirtai įsišaknijusios į regiono ir savo šalių kultūrą, atspindėdamos tas Europos vertybes, kuriomis mes visi dalinamės. Nepaisant tokios šeimos verslo reikšmės pasaulio ekonomikai, juo kaip fenomenaliu reiškiniu aktyviau pradėta domėtis tik prieš dvi dešimtis metų. Tačiau svarus šeimos verslo indėlis į pasaulio ir valstybės ekonomikos vystymąsi pastaruoju metu skatina mokslininkus vis aktyviau domėtis šiuo reiškiniu. Užsienio šalyse šia kryptimi jau žengtas nemažas žingsnis, tačiau Lietuvoje šeimos verslo tematika beveik nenagrinėta.

Darbo problema. Mūsų šalyje apie šeimos verslą tiek moksliniuose darbuose, tiek viešojoje erdvėje beveik neužsimenama. Pasak advokatų profesinės bendrijos „Bagdanskis iLAW“ advokato dr. Justino Usonio, šeimos verslo apibrėžimo Lietuvos teisėje nėra. Tai nulemia, jog šeimos verslo valdymo ypatumai bei problematika atskirai nėra nagrinėjami. Šeimos verslą galima atpažinti tik remiantis keliais pagrindiniais kriterijais, tokiais kaip nuosavybė, valdymas ir verslo tęstinumas (J. Usonis, 2013). Esant tokioms sudėtingoms aplinkybėms susiduriama su problema, kaip sėkmingai vystyti šeimos verslą Lietuvoje ir kaip nustatyti šio verslo vystymo tendencijas.

Darbo objektas – šeimos verslas.

Darbo tikslas – išnagrinėjus šeimos verslo valdymo ypatumus apibrėžti šeimos verslo sąvoką ir atlikti šio verslo situacijos analizę bei įvertinti jo tendencijas Lietuvoje.

Darbo uždaviniai tikslui pasiekti:

1. Atskleisti šeimos verslo vystymo problematiką.

2. Atskleisti šeimos verslo vystymo teorinius aspektus.

3. Sudaryti tyrimo metodologiją.

4. Atlikti šeimos verslo įmonių Lietuvoje tyrimą ir išsiaiškinti problemines šio verslo valdymo sritis.
5. Įvertinti šeimos verslo perspektyvas Lietuvoje.

6. Palyginti Lietuvos šeimos verslo esamą situaciją ir tendencijas Europos Sąjungos kontekste.

Darbo metodai:

teorinis – analitinis: mokslinių šaltinių analizė;

loginis metodas ir apibendrinimas;

duomenų apdorojimas ir analizė;

grafinis duomenų pateikimas;

tyrimo rezultatų apibendrinimas

Pirmame darbo skyriuje yra nagrinėjama šeimos verslo problematika. Atlikta šeimos verslo sampratos analzinė ir suformuluotas šeimos verslo apibrėžimas. Taip pat nustatyti pagrindiniai šeimos verslą apibūdinantys kriterijai ir nustatyta šeimos verslo svarba ekonomikoje.

Antrajame skyriuje atliekama mokslinės literatūros analize. Joje aptariami šeimos verslo valdymo ypatumai ir atlikta modelių, pristatančių šeimos verslo dimensijų sąveiką, lyginamoji analizė.

Šioje dalyje taip pat aptariami teigiami ir neigiami šeimos verslo aspektai. Pabaigai yra įvertinamos šeimos verslo plėtros galiybės.

Tračiajame skyriuje pateikiama tyrimo metodologija. Čia aprašomi metodai, kurių pagalba bus renkama ir apdorojama tyrimo metu surinkta informacija. Aprašomi tyrimui naudojami antriniai informacijos šaltiniai, numatomi tyrimo apribojimai.

Ketvirtajame skyriuje atliekama tyrimo rezultatų apžvalga. Pateikiami apibendrinti kokybinio ir kiekybinio tyrimų rezultatai, pateikiama šeimos verslo Europos Sąjungoje situacijos analizė ir įvertina Lietuvo šeimos verslo situacija Europos Sąjungos kontekste. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos.