INCOTERMS sąlygų taikymas tarptautinėje prekyboje

Vykdant tarptautinę prekybą, komercinio sandorio šalys, siųsdamos prekes iš vienos valstybės į kitą, tam tikru laipsniu rizikuoja. Praradus prekes, negavus jų dėl tam tikrų prižasčių, šalys gali prarasti tarpusavio pasitikėjimą arba gali tekti kreiptis į teismą. Siekiant sumažinti šią riziką bei išvengti skirtingo tarptautinių prekybos sąlygų interpretavimo, vykdant tarptautinę prekybą, 1936 m. Tarptautiniai prekybos rūmai (International Chamber of Commerce), išleido tarptautinės prekybos sąlygų rinkinį INCOTERMS (sutrumpinimas iš International Commercial Terms). Šios taisyklės buvo taisytos 1953, 1967, 1976, 1980 ir 1990 metais, o naujausia versija išleista 2000 m. ir vadinama INCOTERMS 2000. Nuoroda į šias pristatymo sąlygas pirkimo - pardavimo sutartyje aiškiai apibrėžia atitinkamas šalių pareigas ir sumažina teisinių keblumų riziką, padeda išvengti skirtingo pristatymo sąlygų interpretavimo, leidžia sutaupyti nemažai laiko ir pinigų, kuriuos anksčiau prarasdavo eksportuotojai ir importuotojai.

INCOTERMS svarba tarptautinės prekybos vykdyme įvairiais aspektais akcentuojama daugelio autorių: J. A. Urbonas (2005) INCOTERMS laiko bazinėmis tarptautinio prekių pristatymo sąlygomis, pagal kurias paskirstoma prekės pateikimo rizika, jos pristatymo, draudimo ir kitos išlaidos tarp pirkėjo ir pardavėjo; Čeikauskienė (1996) pabrėžia INCOTERMS įtraukimo į sandorius naudą, išvegiant skirtingo terminų interpretavimo, aiškiai apibrėžiant pirkėjo ir pardavėjo pareigas ir riziką; A. Gagalis (2003) INCOTERMS vadina tuo instrumentu, kuriuo naudojantis tarptautinio komercinio sandorio šalys išvengia neteisingo kontrakto punktų traktavimo bei teisinio arba arbitražinio nagrinėjimo. Tačiau Asociacija Tarptautiniai prekybos rūmai pabrėžia, kad INCOTERMS neaprėpia visų pirkimo - pardavimo sutarčių šalių pareigų ir teisių ir tik palengvina prekybą, įnešdama apibrėžtumą, o oficialiose INCOTERMS 2000 aiškinime užsimenama apie dažnai klaidingą INCOTERMS supratimą, šias sąlygas suprantant kaip vežimo sutartį ar manant, kad jos apibrėžia visas pareigas, kurias siekiama įtraukti į pirkimo - pardavimo sutartį.

Temos aktualumas: Siekiant sureguliuoti tarptautinės prekybos šalių santykius, išvengti klaidų, tikslinga gerai susipažinti su INCOTERMS sąlygomis, kurios tiksliai apibrėžia pirkėjo ir pardavėjo įsipareigojimus ir sumažina teisinių keblumų riziką iki minimumo. INCOTERMS sąlygų analizė naudinga tiek teisininkams, tiek verslininkams, kurie susiduria su tarptautine prekyba, tarptautinių sandorių sudarymu, siekiant išvengti problematiškumo sudarinėjant tarptautines pirkimo - pardavimo sutartis.

It appears that two particular misconceptions about Incoterms are very common.Problema: augant tarptautinei prekybai, padaugėjo klaidingų nacionalinių bei tarptautinių tesinių aktų interpretavimų sudarant pirkimo - pardavimo sutartis, todėl tarp pirkėjų ir pardavėjų tarptautinėje prekyboje padaugėjo nesutarimų, sprendžiamų teismuose ir arbitražuose.

Darbo tikslas – išanalizuoti INCOTERMS sąlygų taikymą tarptautinėje prekyboje teoriniu bei praktiniu aspektais.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti INCOTERMS taisyklių sampratą ir paskirtį;
2. Išaiškinti INCOTERMS naudojimo sferą tarptautinėje prekyboje;

Praktiškai pagrįsti INCOTERMS reikšmę tarptautinės prekybos ir krovinių pervežimo teisės šaltinių sistemoje bei teisminėje praktikoje.

Tyrimo objektas – INCOTERMS sąlygų taikymas tarptautinėje prekyboje.

Darbe panaudoti analizės ir sintezės metodai. Analizės metodas panaudotas analizuojant mokslinę literatūrą bei kitus informacijos šaltinius ir savarankiškai tyrinėjant civilines bylas. Sintezės metodas panaudotas sisteminant gautus darbo rezultatus bei darant išvadas.

Darbo struktūra: xxxxxxxxxxxxx

Baigiamajame darbe siekiama pademonstruoti šias teisininko profesinės kompetencijas:

1. Sugebėjimą naudotis Lietuvos Resbublikos teisės aktais ir kitais šaltiniais;
2. Paiešką teisės aktų, reguliuojančių konkrečius teisinius santykius;
3. Išmanymą teisės normų, reguliuojančių verslo subjektų veiklą, mokjimą jas taikyti praktikoje;
4. Sugebėjimą naudotis tarptautinias teisės aktais;
5. Sugebėjimą taikyti norminius teisės aktus, reguliuojančius teisinius ekonominius santykius;
6. Sugebėjimą analizuoti, sisteminti ir vertinti informaciją;
7. Sugebėjimą išmanyti sutarčių turinį, formą, ginčų sprendimo tvarką ir mokėti sutartis parengti, paaiškinti ir vertinti.
8. Verslo subjektų veiklos teisinio patikrinimo aspektų (situacijų) suvokimą ir paaiškinimą.
9. Mokėjimą dirbti komunikacinėmis priemonėmis bei naudotis kompiuterines programomis ir duomenų bazėmis.