Konfliktinių situacijų sprendimo ir valdymo ypatumai mokykloje

Šiuolaikinėje visuomenėje konfliktinės situacijos yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis: konfliktai kyla šeimose, ugdymo įstaigose, darbovietėse bei kitose aplinkose, kur palaikomi socialiniai santykiai. Neišlavinti ar netinkamai suformuoti bendravimo įgūdžiai dažnai neigiamai veikia žmogaus socializacijos procesą, kadangi susidūrus bent dvejoms priešingoms nuomonėms, pozicijoms ar interesams kyla konfliktinė situacija, kuri ne tik sukelia negatyvias emocijas, bet ir neigiamai veikia žmonių santykius, jų raidą. Tačiau tinkamai išspręstas konfliktas gali turėti priešingą efektą: išsiaiškinus visas galimas priežastis bei alternatyvas, konfliktinės situacijos dalyviai gali pasiekti abipusę naudą: pagerinti tarpusavio santykius, bendravimo, konfliktų sprendimo įgūdžius, pašalinti pasenusią, nebetenkinančią tvarką. Be to, konfliktai skatina naudingus pokyčius, paspartina atgyvenusios padėties kaitą.

Keičiantis visuomenės reikalavimams, mokinių tėvai vis daugiau atsakomybės už vaikus perduoda ugdymo įstaigoms: mokiniams ir jų tėvams nebeužtenka tik suteikto išsilavinimo, norima, kad mokykloje vaikai būtų auklėjami, ugdomi, ruošiami sėkmingam tolimesniam gyvenimui (Urbanovič, 2011). Deja, ugdymo procesas ne visada vyksta sklandžiai: mokiniai vis dažniau skundžiasi, kad mokytis neįdomu, o mokytojai jiems prieštarauja, teigdami, kad patys mokiniai ne pakankamai motyvuoti, nerodo susidomėjimo (Targamadzė, Rakauskienė, 2007). Susidūrus panašaus pobūdžio pozicijoms kyla nesutarimai tarp pedagogo ir mokinio. Mokyklos gyvenimas neatsiejamas ir nuo mokinių tarpusavio nesutarimų, konfliktų, kurie vis dažniau persikelia už mokyklos ribų ir pasižymi itin skaudžiomis pasekmėmis.

Temos naujumas ir aktualumas. Konfliktinės situacijos – itin dažnas reiškinys mokyklose. Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo paviešinta nemažai nusikaltimų, kurių priežastys – įvairūs nesutarimai, neigiama bendraamžių įtaka, nesugebėjimas laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų ir kt. (Žukauskaitė, 2012). Paaugliai jautriai reaguoja į bendraamžių kritiką, pedagogų pastabas, todėl svarbu nuo vaikystės formuoti tinkamus socialinius įgūdžius, kad mokiniai gebėtų tinkamai spręsti konfliktus arba jų būtų išvengta. Palujanskienė ir Uzdila (2004) akcentuoja, kad konfliktai mokyklose yra neišvengiama, o sėkminga asmens socializacija neįmanoma nežinant tinkamų agresijos slopinimo ir konfliktų valdymo bei sprendimo būdų. Tačiau šiais laikais taikomi konfliktinių situacijų sprendimo metodai ne visada pasiteisina, o konfliktinės situacijos mokykloje nėra pakankamai ištirtos.

Konfliktą, kaip visuomenės reiškinį tiria įvairių mokslo šakų atstovai: filosofai, politologai, psichologai, sociologai, teisininkai, pedagogai ir kt. Vieni tyrinėtojai orientuojasi į konfliktų priežastis, jų raišką, padarinius, o kiti ieško būdų kaip bendrauti, kad konfliktų būtų išvengta.

Konfliktais ir jų priežastimis domėjosi Sakalas (1998), Jovaiša (2007), Lakis (2008), Petrulytė (2008), Račelytė (2009), Gumuseli, Hacifazlioglu (2009). Konfliktų klasifikaciją pateikė Miller ir Roediger (1991), Furst (1999), Guščinskienė (2001), Targamadzė (2006). Konflikto sprendimo strategijas tyrinėjo Blake ir Mouton (1964), Sakalas ir Šilingienė (2000), Suslavičius (2006), Čepėnaitė (2010). Paauglių konfliktus nagrinėjo Palujanskienė ir Uzdila (2004), Čiuladienė (2007, 2013), Žukauskaitė (2012).

Probleminiai klausimai: dėl kokių priežasčių kyla konfliktai? kokie galimi konfliktų padariniai? kokios populiariausios konfliktų sprendimo strategijos?

Darbo objektas: konfliktinių situacijų sprendimo ir valdymo ypatumai mokykloje

Darbo tikslas: atskleisti konfliktinių situacijų sprendimo ir valdymo ypatumus mokykloje.

Uždaviniai:

1. Teoriškai pagrįsti konfliktinių situacijų sprendimo ir valdymo aspektus.
2. Ištirti konfliktinių situacijų sprendimo ir valdymo ypatumus X mokykloje.

Darbo metodai:

• mokslinės literatūros analizė (skirta teoriškai pagrįsti konfliktinių situacijų sprendimo ir valdymo ypatumus);
• apklausa raštu (skirta išsiaiškinti respondentų požiūrį į konfliktinių situacijų sprendimo ypatumus X mokykloje);
• statistinių duomenų analizė (skirta susisteminti ir apdoroti gautus tyrimo duomenis).

Darbo struktūra ir apimtis: bakalauro baigiamąjį darbą sudaro santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, įžanga, du skyriai (teorinė ir praktinė dalys), diskusija, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 61 p., pateikta 8 lentelės, 18 paveikslų, 1 priedas. Literatūros sąrašą sudaro 34 mokslinės literatūros šaltiniai, iš jų – 4 publikacijos užsienio kalba.