Lietuvos mokyklų realybė XXI-ojo amžiaus mokyklos vizijose ir misijose

XXI-asis amžius iškelia visuomenei didžiulius iššūkius, kuriuos reikia atliepti, siekiant efektyvios egzistencijos – globalizacija, informacijos sprogimas, sparti kaita, visuomenės išsiskaidymas ir kt. Šie iššūkiai neaplenkia ir švietimo sistemos, o tuo pačiu ir bendrojo lavinimo mokyklos. Visuomenės kaitos pasėkoje transformuojasi ir pati ugdymo samprata: vystosi mokymosi visą gyvenimą, tęstinio, grįžtamojo ugdymo idėjos,kuriomis grindžiamas žinių visuomenės edukacinių poreikių tenkinimas (P.Jucevičienė, 1997). Mokykla, kaip tradicinė ugdymo institucija (formalios švietimo sistemos dalis), skatina peržiūrėti savo paskirtį bei veiklos formas, atsižvelgiant į minėtas transformacijas.

Besikeičiančioje visuomenėje ryškėja tam tikri reikalavimai mokyklai, kuri siekdama sėkmingai veikti visuomenėje ir sugebėti išspręsti jai skirtus iššūkius, turi pasižymėti atitinkamais bruožais. Vienas jų – aiškiai išreikšta mokyklos vizija, darbuotojų dalyvavimas jos formavime (E.Katiliūtė, 2000, p.41). remiantis šiais reikalavimais nuspręsta tirti mokyklos viziją bei misiją, kaip prielaidą iškeltiems iššūkiams patikrinti.

Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos realybė XXI-ojo amžiaus mokyklų vizijose ir misijose. Visas tyrimas apima tris dalis. Pirmojoje analizuojami teoriniai vizijos ir misijos konceptai, pagrindžiant juos mokyklos kaip švietimo organizacijos kontekste. Išryškinami pagrindiniai reikalavimai šių konceptų formuluotėms, kuriais remiantis atliekamas empirinis tyrimas. Antroji dalis pagrindžia empirinio tyrimo metodiką. Trečioji dalis pristato empirinio tyrimo rezultatus. Lietuvos mokyklos vizijos ir misijos tyrime naudoti trys metodai: kiekybinė, švietimo dokumentų bei kokybinė (content) analizė. Dokumentinė analizė išryškina Lietuvos švietimo dokumentuose nurodomos vizijos bei misijos raida po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Kiekybine analize siekiama pagrįsti tyrimo imtį bei atskleisti diskusinius aspektus, iškilusius, atlikus kokybinę (content) analizę. Pastaruoju metodu siekiama išryškinti pagrindinius kriterijus, kurie akcentuojami Lietuvos gimnazijų vizijose ir misijose. Šie kriterijai lyginami su nacionaline Lietuvos mokyklos vizija ir misija, išryškinta dokumentinės analizės metu.

Temos aktualumas. Nagrinėti pasirinktą temą darbo autorę paskatino kontroversiška situacija: pakankamai gausus mokslinės literatūros kiekis apie organizacijos viziją ir misiją ir sąlyginai mažas socialinės realybės tyrimų skaičius šios temos kontekste. Šia temą tyrinėjo bei išsamias konceptų studijas atliko Lietuvos mokslininkai (R.Jucevičius, 1996, 1998, R.Jucevičius ir kt., 2003, E.Katiliūtė, 2000, A.Vasiliauskas, 2004, R.Želvys, 1999, 2003) ir užsienio mokslininkai (B.Davies ir L.Ellison, 2003, G.Drummond ir J.Ensor, 2001, 2003, M.Fullan, 1998, Louis ir Miles, 1990, V.McGinn, 1981, J.A.Pearce ir R.B.Robinson, 1991, Stoll ir Fink, 1998, C.A.Rarick ir Vitton, 1994, P.Whitaker, 1998 ir kt.). Organizacijos vizijos bei misijos formuluotės daugiausia analizuojamos užsienio šalių autorių, kurie vizijos ir misijos konceptus akcentuoja vadybiniu požiūriu, nustatyti tikslinės orientacijos (vizijos bei misijos) formuluočių bendrieji bruožai, būtiniausi kriterijai, siekiant gerinti firmos veiklą ir padedant jai kurti strateginius planus (G.Drummond ir J.Ensor, 2001, R.Jucevičius, 1996, 1998, R.Jucevičius ir kt., 2003, V.McGinn, 1981, A.Vasiliauskas, 2004, J.A.Pearce ir R.B.Robinson, 1991 ir kt.). O edukologiniu požiūriu tyrinėjama vizijos ir misijos reikšmė šiandieninėje mokykloje (B.Davies ir L.Ellison, 2003, M.Fullan, 1998, Stoll ir Fink, 1998, Hargreaves, 1999, P.Whitaker, 1998, R.Želvys, 1999), mokyklos vizijos kūrimo procesas (Louis ir Miles, 1990), misijos formuluotės sąsaja su organizacijos veiklos rezultatais (C.A.Rarick ir J.Vitton, 1994), Lietuvos mokyklos raidos tendencijos XXI-ojo amžiaus švietimo pasaulinių charakteristikų kontekste (E.Katiliūtė, 2000).

Tyrimo problema. Vis dažniau švietimo sistemos praktikoje pasireiškiantys XXI-ojo amžiaus visuomenės keliami reikalavimai keistis, tobulėti, kurti efektyvius mokyklos modelius skatina mokyklas žvelgti į ateitį, planuoti savo veiklą. Tačiau, nerasta tyrimų skirtų mokyklos kaip švietimo organizacijos vizijos ir misijos analizei bei konkrečių mokyklų vizijų ir misijų formuluočių atitikimo teoriškai išskirtiems kriterijams analizei.

Šiame kontekste ir iškyla probleminiai klausimai: ką analizuoja, jungia ir apibendrina vizijos ir misijos konceptai? Kokie kriterijai apsprendžia sėkmingą organizacijos tikslinės orientacijos formulavimą? Kaip atrodo Lietuvos mokyklų vizijos ir misijos šių kriterijų kontekste? Atsakymų į šiuos klausimus paieška ir sudaro tyrimo problemos esmę.

Tyrimo objektas. Mokyklos realybė atspindėta vizijose ir misijose.

Tyrimo dalykas. Lietuvos mokyklų realybė XXI-ojo amžiaus mokyklos vizijose ir misijose.

Tyrimo tikslas: atskleisti Lietuvos mokyklų realybę XXI-ojo amžiaus mokyklos vizijose ir misijose.

Tyrimo uždaviniai:

1. 
   

   Išanalizuoti vizijos ir misijos konceptus, esmines jų charakteristikas.

   
   


2. 
   

   Teoriškai pagrįsti vizijos ir misijos formuluotės kriterijus bei tyrimo instrumentarijų.

   
   


3. 
   

   Atskleisti Lietuvos mokyklų realybę atspindėtą jų vizijos ir misijos formuluotėse bei gautų rezultatų dermę (suderinamumą) su nacionaline mokyklos vizija ir misija.

   
   

Tyrimo metodai:

• 
  

  Mokslinės literatūros analizė. Šis metodas naudojamas, norint atskleisti vizijos bei misijos konceptus, išryškinti empiriniam tyrimui būtinus vizijos ir misijos formuluočių kriterijus.

  
  


• 
  

  Švietimo dokumentų analizė naudojama kaip empirinio tyrimo dalis, siekiant diagnozuoti bendrą Lietuvos mokyklos viziją ir misiją jų raidos po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo požiūriu, išryškinti jose atsispindinčius kriterijus, kurie lyginami su kokybinės (content) analizės metu gautais rezultatais.

  
  


• 
  

  Kiekybinė analizė naudojama empirinėje tyrimo dalyje, siekiant atskleisti bendrą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų situaciją vizijos ir misijos kontekste, išryškinti tyrimo imtį bei diskusinius klausimus, iškilusius atlikus kokybinę (content) analizę.

  
  


• 
  

  Kokybinės (content) analizės metodas taikytas, norint įvertinti Lietuvos mokyklų realybę jų vizijose ir misijose atspindėtų kriterijų požiūriu, suformuoti bendrą Lietuvos gimnazijos viziją ir misiją, gautus rezultatus palyginti su nacionaline mokyklos vizija ir misija.

  
  

Atlikus empirinį tyrimą, atskleista Lietuvos mokyklos realybė XXI-ojo amžiaus mokyklos vizijose ir misijose: Lietuvos mokyklos nėra linkusios aktyviai kurti ateities vizijų bei formuoti savo misiją ir jas pristatyti visuomenei. Dauguma tirtų vizijų orientuojasi į organizacijos filosofiją, augimo perspektyvą, paslaugas ir vartotojus, misijose akcentuojamas veiklos pobūdis, dalininkai, filosofija. Išryškėjo akivaizdžiai per menka mokyklų orientacija į išorinę aplinką, savo teigiamų pusių, kuriomis tikslinga naudotis siekiant veiklos efektyvumo, įvardijimo ir akcentavimo stoka. Lietuvos mokyklos XXI-ąjį amžių pradeda būdamos nepakankamai atviros ir orientuotos į vidinę organizacijos aplinką.