Probleminės šeimos vaiko psichosocialinės situacijos: savijautos mokykloje ypatumai

Šeimos Lietuvoje padėtis ir jos raidos tendencijos yra šiandien nepavydėtinos. Tai liudija šie duomenys ir faktai: sparčiai nyksta tradiciniai lietuviškos šeimos bruožai, atsiranda nauji, kaip antai: vėlyvos santuokos, didėja vienišų žmonių skaičiai, labai mažas gimstamumo skaičius, sparčiai plinta sugyventinių poros, didelis nesantuokinių vaikų skaičius, dažnos skyrybos ir kt. Kad vaikas galėtų sėkmingai augti ir vystytis, jam reikia užtikrinti psichologinį saugumą, materialinę padėtį bei tinkamą pedagoginę aplinką.

Vienas dažniausiai stresą vaikui sukeliančių veiksnių yra tėvų alkoholizmas ir atsiskyrimas nuo jų. Asocialių šeimų vaikai neretai tampa beglobiais. Našlaičių ir beglobių vaikų skaičius nėra tiksliai žinomas, tačiau žinoma, kad šis skaičius kasmet auga vis labiau ir gali pasiekti kritinį tašką.

Nedarniose šeimose augantiems vaikams kiekvienoje visuomenėje reikia didelio dėmesio bei rūpesčio. Skirtingose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad smurtą patiriantys vaikai pasižymi didesne psichologinių ir elgesio sunkumų rizika. Depresija, nerimo sutrikimai, piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis

medžiagomis, nesaugi lytinė elgsena smurtą patiriantiems vaikams nustatoma dažniau negu kitiems jų bendraamžiams. Be to, šių vaikų pažintinė branda taip pat dažniau atsilieka nuo bendraamžių. Jie sunkiau

suvokia kitų žmonių emocinius išgyvenimus, agresyviai elgiasi su bendraamžiais, jiems būdinga silpna

savikontrolė bei neigiami emociniai išgyvenimai. Tai gali būti sietina tiek su vaikystėje išgyventais traumuojančiais įvykiais, tiek su dabartinėmis gyvenimo sąlygomis. (Žukauskienė, Malinauskienė, 2003).

Tačiau nėra galima visiškai užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, augantis problemiškoje šeimoje tampa delinkventiškai besielgiančio, atstumtojo ir blogai besimokančio paauglio pavyzdžiu.

Dėja tema apie vaiko, augančio probleminėje šeimoje, savijautą mokykloje nėra labai išsamiai ištirta. Smurtą patiriančių vaikų psichologinę savijautą tyrė Alina Didžiokienė bei Nida Žemaitienė (Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedra). Jos nustatė, kad fizinį smurtą patyrusių rizikos grupės vaikų psichologinė savijauta buvo daug blogesnė negu jų bendraamžių, to nepatyrusių ir šie vaikai sudaro didelę suicidinės rizikos grupę. Panašų tyrimą atliko Laura Šeibokaitė, pristačiusi savo darbą jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijoje. Ji štyrė su probleminiu elgesiu paauglystėje susijusius psichosocialinius veiksnius.

Tyrimo problema – kaip mokykloje jaučiasi vaikas, augantis probleminėje šeimoje? Veiksniai, lemiantys jo savijautą.

Tyrimo objektas – vaiko, augančio probleminėje šeimoje psichologinė savijauta bendrojo lavinimo mokykloje.

Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip asocialus šeimos elgesys veikia vaiko psichologinę savijautą mokykloje.

Uždaviniai:

1. Remiantis moksline literatūra atskleisti teorinius nagrinėjamos temos klausimus.
2. Atskleisti vaiko sampratą apie savo šeimą.
3. Išanalizuoti probleminės šeimos vaiko savęs vertinimą.
4. Ištirti vaiko bendravimo nuostatas bei kiek tai lemia šeima ir mokyklos pakeitimas.

Tyrimo metodai:

1. mokslinės literatūros analizė,
2. atvejo analizė,
3. savęs vertinimo kiekybinės išraiškos tyrimas,
4. anketavimas.

Tyrimo imtis: kursinis darbas – vieno probleminės šeimos vaiko psichologinės savijautos mokykloje tyrimas. Berniuko amžius – 10 metų. Mokosi Šiaulių apskrities,N rajono X vidurinėje mokykloje, 5 klasėje. Vaikas, tyrimo metu išgyveno adaptacijos periodą, perėjęs iš kaimo pradinės į miestelio vidurinę mokyklą. Šis įvykis nurodo tyrimo trumpalaikiškumą, kadangi pasibaigus adaptacijos periodui vaiko savijauta mokykloje iš esmės pasikeis. Tačiau labai svarbu tirti ir vaiko savijautą adaptacijos periodu, ypatingai probleminės šeimos. Remiantis gautomis tyrimo išvadomis ir rekomendacijomis būtų galima koreguoti neigiamas adaptacijos pasėkmes bei padėti vaikui pritapti greičiau prie naujųjų bendraklasių negu tai yra nustatyta teoriškai.

Darbo struktūra: darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, 2 priedai. Darbe pateikiama 1 lentelė.