Teatro pedagogų Vytauto ir Veltos Anužių aktorių rengimo metodika

Aktoriaus profesijos mokymasis ir mokymas yra ilgas, nuoseklus ir pakankamai sunkus studento ir jo pedagogų bendras darbas. Studijų metu būsimieji aktoriai supažindinami su įvairiomis teatro mokyklomis, bei jų vaidmens kūrimo metodais. Vis dėlto dažniausiai aptariami tik teoriniai vaidmens kūrimo metodų ypatumai, bet labai mažai dėmesio skiriama konkrečių metodų parinkimui ir taikymui praktikoje. Anot, I. Aleksaitės, ko gero, teatrinėse mokyklose nėra išsamiai studijuojamos pasaulyje žinomos vaidybos sistemos (K. Stanislavskio, V. Mejerholdo, A. Artaud, B. Brechto, N. Jevreinovo, A. Tairovo, J. Vachtangovo, M. Čechovo, Rytų teatro ir kt.). „Kada gi jas pažinti, kada pabandyti praktiškai realizuoti, jei ne studijų metais? Deja, teatro pedagogai nuo šio svarbaus proceso nusišalina, o teorinių disciplinų dėstytojai šias vaidybos sistemas aptaria nesiedami jų su praktine sritimi“. Tačiau šiandien į teatro pasaulį visgi išleidžiama labai daug jaunų aktorių. Garsūs Lietuvos teatro pedagogai ir režisieriai Jonas Vaitkus, Rimas Tuminas, Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas, dirbantys ar dirbę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, stengiasi rengti „universalius“ aktorius, todėl jų vaidybos programose dėstomos įvairių mokyklų metodikos, nors vis tik vyrauja Konstantino Stanislavskio psichologinio teatro sistema. Pagrindinis aktoriaus ruošimo tikslas – jo gebėjimas kuo profesionaliau parengti savo vaidmenį. O čia be galo svarbu pagal kokią metodiką tai yra daroma. Galbūt teisingiau yra dirbti tik pagal vieną konkrečią sistemą išsamiai ir nuosekliai, negu po truputį susipažinti su visomis? Nuo 2011 mokslo metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje aktorinį meistriškumą studentams dėstyti buvo pakviesti buvę Klaipėdos universiteto teatro pedagogai ir aktoriai Vytautas Anužis ir jo žmona Velta Anužienė-Žygure. Per 30 pedagoginio darbo metų jie išleido ne vieną puikų režisierių kursą, Klaipėdos universitete buvo įkūrę savo absolventų teatrą „Dramos klasė“, taip pat paruošė stiprią jaunų aktorių komandą Liepojos teatrui. Jų pedagoginio darbo paslaptis visiškai paprasta – dirbdami su būsimaisiais aktoriais jie naudojasi laiko patikrinta tikslia ir konkrečia metodika, pagal kurią buvo patys ruošiami savo profesijai Maskvos B. Ščiukino aukštojoje teatro mokykloje (čia vadovaujamasi Jergenijaus Vachtangovo teatrine mokykla, kuri pagrįsta Konstantino Stanislavskio sistema) ir kurios veiksmingumą ir efektyvumą patikrino ir įrodė savo ilgametėje teatrinės pedagogikos praktikoje. Darbo temos pasirinkimą nulėmė tai, kad darbo autorei, pasirinkus vaidybos magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, susidarė įspūdis, jog čia studentai savo aktoriaus profesijai yra ruošiami supažindinant juos su daugeliu įvairių teatrinių mokyklų ir jų aktorių ruošimo metodikų. Studentai žino įvairius metodus teoriškai, kai ką yra išbandę praktiškai, tačiau, kurdami vaidmenis, jais ne visada naudojasi arba nemoka jais tinkamai naudotis. Dažniausiai yra laukiama režisieriaus-pedagogo reikalavimų, nurodymų, nes vaidmens kūrimas yra įsivaizduojamas intuityviai. Tokiu atveju, būsimasis aktorius tampa tik atlikėju, o ne kūrėju. Todėl kilo noras išsamiai aprašyti, pristatyti ir išanalizuoti teatro pedagogų Vytauto ir Veltos Anužių metodiką, pagal kurią pati darbo autorė buvo ruošiama aktoriaus profesijai. Tai yra asmeninė autorės ketverių metų studijų patirtis. Tyrimo objektas. Teatro pedagogų Vytauto ir Veltos Anužių aktorių rengimo metodika. Tyrimo tikslas. Išsamiai aprašyti ir išanalizuoti, remiantis Konstantino Stanislavskio sistema, aktorių ruošimo ypatumus ir metodus, kuriais savo darbe vadovaujasi teatro pedagogai Vytautas ir Velta Anužiai ruošdami būsimus aktorius ketverių studijų metų laikotarpiu.