Diskriminacija Lietuvoje: rūšys, paplitimas, priežastys

Diskriminacija [lot. discriminatio – (at)skyrimas]: teisių sumažinimas arba atėmimas tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių, pavyzdžiui, rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt. Tokį žodžio diskriminacija pateikia tarptautinių žodžių žodynas, tačiau, mūsų nuomone, jog panašų apibūdinimą savo mintyse turi beveik kiekvienas žmogus Lietuvoje, nes, deja, ši problema yra išties aktuali mūsų dienomis. Dažnai iš žiniasklaidos galime išgirsti, jog gatvėje buvo sumuštas netradicinės seksualinės orientacijos žmogus, vaikai kenčia nuo patyčių mokykloje, matome, kaip neįgaliesiems skirtose vietose stovi prabangūs automobiliai be ženklinimo skirto neįgaliesiems taip pat dažnai vadovaujamės visiems įprastais stereotipais apie kai kurias tautybes, kitą lytį ar senyvo amžiaus žmones ir dėl to elgiamės su jais kitaip nei derėtų. Visa tai galime taip pat apibūdinti kaip diskriminaciją ir mes darome prielaidą, kad ši problema yra labai aktuali ir opi dabartinėje Lietuvoje. Todėl mes ir norėjome išsiaiškinti, ar tikrai ši problema yra tokia svarbi mūsų šalyje, kokios šios netolerancijos priežastys. Taip pat siekiame iš gautų rezultatų ieškoti būdų, kaip šią problemą būtų galima spręsti.
Yra šešios pagrindinės diskriminacijos rūšys: amžiaus diskriminacija, lyties diskriminacija, seksualinės orientacijos diskriminacija, negalios diskriminacija, socialinės padėties diskriminacija ir rasės bei tautybės diskriminacija, kurių paplitimą bei priežastis stengsimės išsiaiškinti šioje analizėje.
Diskriminacija gali būti tiesioginė ir netiesioginė bei pozityvioji ir negatyvioji. Tiesioginė diskriminacija pasireiškia tuomet, kai žmogus atsižvelgdamas į kito asmens lytį, tautybę ar rasę, seksualinę orientaciją, religiją, amžių, negalią ar padėtį visuomenėje, elgiasi su juo ne taip palankiai. Netiesioginė diskriminacija gali būti paremta įstatymu ir tiesiogiai neparodoma, tačiau keliami papildomi reikalavimai arba sudaromos įvairios kliūtys, pvz.: darbinantis. Negatyvioji diskriminacija yra tam tikrų teisių ir laisvių atėmimas kokiai nors gyventojų grupei, o pozityvioji diskriminacija pasireiškia tuomet, kai teisinės normos yra taikomos skirtingai įvairioms gyventojų grupėms, vienoms iš jų taikant privilegijas ar geresnes sąlygas įvairiose situacijose. Dažniausiai paplitusi yra tiesioginė diskriminacija, kurios paplitimą ir nagrinėsime šiame darbe.