Labdara ir parama: visuomenės vertinimas

Tyrimo problema. Lietuvoje gerėjant ekonominiam ir socialiniam žmonių gerbūviui, vis dar išlieka skurstančios, socialinę atskirtį patiriančios, sunkiomis ligomis sergančios, nukentėjusios nuo stichinių nelaimių visuomenės grupės, kurių problemoms spręsti reikalinga labdara ir parama. Kai kurie sektoriai (pvz., sporto, kultūros, mokslo) taip pat patiria sunkumus, kadangi valstybinės paramos jiems neužtenka sėkmingai funkcionuoti ir tenkinti viešuosius poreikius. Šių sektorių gyvybingumas priklauso nuo labdaros ir paramos.

Nors filantropinės idėjos Lietuvoje vis labiau randa atsaką visuomenės tarpe, susilaukia verslininkų dėmesio, tačiau palyginti su kitomis šalimis, lietuviai nėra aktyvūs teikti labdarą ir paramą. Tikėtina, kad tam turi įtakos visuomenės nuomonė, nuostatos, įsitikinimai. Tyrimo rezultatai padėtų išsiaiškinti visuomenės poziciją labdaros ir paramos atžvilgiu bei leistų valdžios ir nevyriausybiniam sektoriui imtis priemonių, keičiančių neigiamas nuostatas į teigiamas. Keičiantis nuostatoms, kistų ir visuomenės elgsena. Labdara ir parama geriau pasiektų našlaičius, neįgaliuosius, sergančiuosius ir kitus labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip visuomenė vertina labdaros ir paramos teikimą.

Tyrimo uždaviniai:

1) Išsiaiškinti visuomenės nuostatas ir elgseną teikiant labdarą bei paramą atskiroms tikslinėms grupėms;

2) Išnagrinėti priežastis, skatinančias teikti labdarą ir paramą;

3) Išsiaiškinti populiariausius labdaros ir paramos teikimo būdus bei formas;

4) Nustatyti, kas skatintų visuomenę labdarą ir paramą teikti aktyviau.

Tyrimo objektas - Vilniaus miesto gyventojų nuostatos ir elgsena teikiant labdarą bei paramą.

Tyrimo hipotezės:

1) Vilniečiai, kurių pragyvenimo lygis aukštesnis, labdarai ir paramai lėšų skiria daugiau ir dažniau;

2) Našlaičiai – labiausiai remiama tikslinė grupė;

3) Visuomenės nuostatos teikti labdarą ir paramą kaliniams yra neigiamos.