Aplinkos apsaugos politikos administravimo istorija JAV

Istorija (gr. `ἱστορία – žinios, paremtos tyrimu, aprašymu, pasakojimu), dabartine prasme suvokiama

1. kaip bet kokios pasakojimo bruožų turinčios dabarties žinios apie praeitį (neretai tapatinama su pačia praeitimi),
2. kaip mokslo kryptis, nagrinėjanti bei interpretuojanti (kitų autorių teigimu, reprezentuojanti) dokumentuotą žmonijos praeitį.

Tradiciškai laikoma, kad istorijos objektas yra dokumentuota žmonijos patirtis, todėl laikotarpis iki rašytinių šaltinių atsiradimo dažnai vadinamas priešistore, arba proistore (įvairiose šalyse raštas atsirado skirtingu laiku, todėl vieningos priešistorės-istorijos „ribos“ nėra). Priešistorės pažinimas dažnai paliekamas archeologijai. Tačiau iš tiesų riba tarp istorijos ir archeologijos pažinimo objektų yra labai siaura: abi mokslo kryptys šiandien vis dažniau naudojasi viena kitos metodologija ir patirtimi.

Istorija turi ypatingai svarbią reikšmę tautų, bendruomenių, kultūrų ir bet kokių kolektyvinių grupių bendrumui ir tapatumui užtikrinti. Istorija primena mums tuos praeities įvykius ir aplinkybes, be kurių mes nežinotume, kas iš tikrųjų vyksta dabar. Praktinė istorijos funkcija yra orientuoti mūsų dabartinį gyvenimą praeities ir dabarties perspektyvoje.( http://lt.wikipedia.org/wiki/Istorija)

Administravimas (lot. administratio – patarnavimas) yra veikla susijusi su įvairiausių institucijų, organizacijų funkcionavimo užtikrinimu, vadybos įkūnijimu, pasižyminti vykdomąja galia, dažniausiai apibrėžta bei įteisinta juridiškai ir pasižyminti gaunamos informacijos apdorojimu bei nurodymų perdavimais. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Administravimas)Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Administravimas"

Aplinkos apsaugos politika (angl. environment policy, pranc. politique de l’environnement, vok. Umweltpolitik) - Europos Bendrijos politika, kuri ne tik apima konkrečias Bendrijos lygmeniu nustatomas aplinkos apsaugos normas ir standartus, bet ir yra integrali daugelio kitų Bendrijos politikos sričių plėtotės dalis.

Pirmaisiais XXI amžiaus metais Europos Sąjungos (ES) komisija sudarė ilgalaikį aplinkosaugos vystymosi planą dešimčiai metų į priekį. Plane siekiama įgyvendinti labiausiai tinkamus sprendimus, pareikalausiančius daug darbo ir aktyvumo, sprendžiant gamtosaugos problemas su kuriomis šiuo metu susiduriame.

Aplinkosaugos politikos esmė – gyvenimo kokybė. Ji yra tiesiogiai susijusi su žmonių gyvenimu. Ne vieną kartą visoje Europoje atliktos nuomonių apklausos parodė daugumą ES piliečių norint, kad būtų daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai; jie tikisi, kad priimti sprendimai pagerins aplinkos kokybę ir paslaugas ES lygiu. Todėl stipri Europos aplinkosaugos politika yra ES piliečių prioritetas, suartinantis juos su Europa.

Europa turi pasinaudoti aplinkosaugos galimybėmis ir suvaržymais siekdama augimo ir vykdydama darbo vietų kūrimo politiką. Tai svarbi sąlyga siekiant geresnio gyvenimo ir visiems teisingos ateities. Europa turi veikti dabar, ne vien tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Klimato kaitos stabdymas, mūsų supratimo apie aplinkosaugos ir sveikatos ryšį gerinimas gali padėti ilgalaikiam ekonominiam augimui ir tuo pat metu pagerinti aplinką ir mūsų gyvenimo kokybę.

Kuo Lietuva aplinkos apsaugos srityje gali praturtinti Europos Sąjungą? Lietuvoje yra stipri žemės tvarkymo tradicija ir pasididžiavimas šalies aplinka. Lietuva, tapusi ES dalimi, praturtina pastarąją gamtinėmis ir pusiau gamtinėmis teritorijomis su įvairiomis augalų, gyvūnų ir grybų rūšimis, kurios jau ilgą laiką yra išnykusios išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos sėkmingos pastangos išsaugant gamtą bei, atgavus nepriklausomybę, užtikrinant subalansuotą ekonominės veiklos plėtrą jau yra svarbus turtas visai Europai. Šie pasiekimai aplinkos apsaugos srityje ir ryžtingumas gali tik sustiprinti Lietuvos poziciją Europos Sąjungoje, tampant lygiaverte ir besivystančia partnere.

Nuo 1972 metų ES yra parengusi penkias Bendrijos veiksmų programas, kuriomis ji vadovaujasi, dirbdama aplinkosaugos sektoriuje. Savo ruožtu tos veiksmų programos pareikalavo priimti daugiau kaip 300 teisės aktų, reglamentuojančių oro, vandens ir dirvožemio taršą, atliekų tvarkymą, cheminių medžiagų, jų preparatų ir biotechnologijos kontrolę, gamtos apsaugą ir poveikio aplinkai vertinimą (N. Majauskaitė, V. Paulikas, 2005).

ES aplinkosaugos politika vadovaujasi Penktąja aplinkosaugos veiksmų programa, pavadinta ”Siekiant subalansuotumo”. Jos tikslas - integruoti aplinkosaugos klausimus į ES ekonominę ir socialinę plėtrą, siekiant sustabdyti tolimesnį aplinkos būklės blogėjimą. Programa skirta aplinkosaugos problemų, kurios savo pobūdžiu svarbios visai Bendrijai, sprendimui. Tai: klimato pokyčiai, rūgštūs lietūs ir oro tarša, gamtos išteklių ir biologinės įvairovės alinimas, vandens išteklių mažėjimas ir tarša, miesto aplinkos būklės blogėjimas, pajūrio zonų blogėjimas, atliekų tvarkymas. Kiekvienai pagrindinei problemai programoje nustatyti ilgalaikiai tikslai bei jiems pasiekti reikalingi konkretūs veiksmai bei terminai iki 2006 metų. Pagrindinis dėmesys skiriamas penkiems ūkio sektoriams: pramonei, energetikai, transportui, žemės ūkiui ir turizmui.{1}

Penktoji aplinkosaugos veiksmų programa - tai didžiulio darbo reikalaujanti programa, kurios tikslams pasiekti reikia kurti ir stiprinti teisinius, ekonominius ir kitus instrumentus. ES aplinkos apsaugos reikalavimai nuolat kinta ir yra pastoviai atnaujinami. Dėl to derinimas aplinkosaugos sektoriuje - tai nuolatinis judėjimas ir naujų teisės pokyčių, vykstančių Briuselyje, stebėjimas.

ES teisės aktų konstitucinis pagrindas yra Romos sutartis. Ši sutartis yra pakeista ir papildyta dar keliomis, tarp jų - Mastrichto bei Amsterdamo - sutartimis. Kiekvienas aplinkos apsaugos teisės aktas dar turi remtis tam tikslui skirtomis sutarties nuostatomis, paprastai 100a straipsniu (nacionalinių įstatymų harmonizavimas siekiant sukurti vidaus rinką) ar 130 straipsniu (jis leidžia įdiegti griežtesnes nacionalines priemones). Didžioji dalis aplinkos apsaugos teisės aktų yra direktyvos, kurios apibrėžia pagrindinius siektinus rezultatus, bet palieka galimybę kiekvienai šaliai pasirinkti jų įgyvendinimo struktūrą ir metodiką. Reglamentai yra tiesiogiai taikomi ES šalyse. Jie įsigalioja, kai šalis tampa valstybe nare. Reglamentai neperkeliami į nacionalinės teisės aktus, todėl gali būti įvesti laikini teisės aktai ir administracinės taisyklės, galiojantys iki šalis taps valstybe nare. Tai padėtų sukurti įgyvendinimui reikalingą sistemą ir procedūras. Vis dėlto daugiau kaip 300 ES teisės aktų aplinkosaugos srityje - tai dar ne visa aplinkosaugos teisinė bazė. Pagal subsidiarumo principą Bendrijos veiksmų imamasi tik tose srityse, kurios kelia visos Bendrijos susirūpinimą. Nacionalines ar vietines problemas paliekama spręsti pačioms valstybėms narėms. (McLaren et al, 1998).

Europos Komisija ypatingą dėmesį skiria aplinkos apsaugai. Aplinkosauginiai standartai įgyja vis didesnę reikšmę. ES aplinkosauginių normų įgyvendinimas yra sudėtingas ir brangus procesas, ypač atliekų ir vandens apsaugos srityse. Žemės ūkyje, energetikoje ir kitoje ekonominėje veikloje būtina diegti pažangias aplinkos neteršiančias technologijas. Komisija ragina daugiau dėmesio bei investicijų skirti oro kokybės užtikrinimui.

ES 30-ties metų aplinkosauginio darbo patirtis įgalino sukurti visapusišką ir aiškią aplinkosaugos valdymo sistemą. Penktoji Aplinkosaugos Veiksmų Programa (1992-1999 m.) pasiteisino mažinant taršos lygį. Tačiau šiuo metu daugiausia pastangų reikia jau esamos aplinkosaugos įstatyminės bazės įgyvendinimui praktikoje, iškeliant aplinkosaugą kaip vieną iš prioritetų visose Europos Komisijos (EK) veiklos srityse. Ši programa nustato prioritetus, tikslus ir veiksmus ateinantiems penkiems bei dešimčiai metų. Ji galioja visose ES valstybėse ir įsigalios kiekvienoje narystės siekiančioje šalyje, kai tik pastaroji bus priimta į ES. Programa suteiks daugiau galimybių, postūmį veikti ir entuziazmo pasitinkant naujus iššūkius gamtosaugai.

Aplinkosaugos politika turi būti novatoriška, siekianti naujų idėjų darbui su plačiąja visuomene ir skirtingais sektoriais. Veiksmų programa siūlo:

* Geresnis esamų aplinkosauginių įstatymų įgyvendinimas. Europos Komisija imasi teisinių veiksmų, bendraudama su Europos Aukščiausiuoju Teismu, derindama tai su parama geriausioms praktinėms priemonėms ir informuodama ES šalių visuomenę apie pasiektą pažangą

* Geresnis aplinkosaugos politikos integravimas į kitas sritis. Visa EK politika ir iniciatyvos turi būti pilnai įvertintos aplinkosauginiu požiūriu.

* Dirbti su rinka, atsižvelgiant į verslo ir vartotojų interesus. Verslininkai privalo būti ne tik baudžiami už nusižengimus, bet ir apdovanojami už gerą aplinkosauginę veiklą. Vartotojai turi gauti daugiau informacijos apie ekologiškai švarius produktus, kad galėtų juos pasirinkti. Parama ir subsidijos kenksmingoms gamtai sritims turi būti nutraukta, o pramonė turi siekti įgyvendinti naujas, švarias technologijas. * Naudojant aiškesnę sprendimų priėmimo tvarką ir suteikiant praktinę aplinkosauginę informaciją visuomenei, įtraukti į veiklą aktyvius piliečius, kurių kasdieniai sprendimai veikia aplinką. * Geresnis teritorinis planavimas ES šalyse-narėse. Miestų plėtra ir vystymasis gali turėti didžiulę įtaką aplinkai. ES šalys gali suteikti reikalingą pagalbą, kuriant teritorijų naudojimo duomenų bazes ar perteikdamos geriausią patirtį (N. Majauskaitė,V. Paulikas, 2005).

Kadangi mano probleminis klausimas yra gilinimasisi ir lyginimas aplinkos apsaugos politikos valdymą Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Lietuvoje siejant su Europos sąjunga ir atsižvelgiant į istorinę raidą, tai mano tiesioginio tiriamojo darbo nėra. Tik literatūros apžvalga ir būsimų interviu ir konferencijų analizė.

Iš to seka darbo tikslas: Išanalizuoti Aplinkos apsaugos politikos valdymo istorinės raidos savitumus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Norint įgyvendinti mano darbo tikslą iškėliau tokius darbo uždavinius:

1. Išstudijuoti literatūrą susijusią su aplinkos politikos valdymu JAV, Lietuvoje ir visoje Europos sąjungoje. Stengtis susieti istorinius faktus tarpusavyje. Nagrinėjant šaltinius, duomenys bus konspektuojami, aprašomi ir interpretuojami. Taip pat bus atliekama, lyginamoji ir vertinamoji analizė, interviu bei apibendrinimas.
2. Atlikta internetinė konferencija su JAV aplinkos apsaugos ministru ir atlikta interviu analizė, pokalbis bus demonstruojamas magistro darbo pristatymo metu.
3. Atliktas interviu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi ir atlikta interviu analizė, duomenys integruotai bus pateikti baigiamajame magistro darbe.
4. Parengti magistro baigiamąjį darbą.